Karštoji kėdė Renatai Šerelytei

Žvarbus oras lauke nepaveikė jos malonaus charakterio, kuris užbūrė visus susirinkusius. R. Šerelytė aktyviai bendravo su jaunimu, atvirai pasakojo apie savo gyvenimą, patirtis. Nors ir jaudinosi prieš mokinių auditoriją (pati prisipažino), drąsiai atsakinėjo į užduotus klausimus. Jai patinka veiksmo filmai, kaip „Greiti ir įsiutę“, detektyvai, mokslinė fantastika ir filosofija. Be to, mėgsta sportuoti – daro pritupimus net su 60 kg štanga! Pasirodo, kad iš pirmo žvilgsnio gležnos moterys ne tokios ir silpnos.

R. Šerelytė, ne kaip dauguma mūsų kalbintų rašytojų, jau nuo pat vaikystės, nuo devynerių metų, pajuto pašaukimą rašyti knygas ir eilėraščius. Ir dabar, pasak rašytojos, jau yra parašiusi 30 knygų. Tiesa, iš aplinkinių yra išgirdusi patarimų rašyti šviesesnius kūrinius apie meilę, nes pasauliui reikia daugiau linksmumo, tačiau ji išliko ištikima savo žanrui ir stiliui, nors per susitikimą minėjo, kad pamąstymų buvo visokių.

Kai mokiniai rašytojos paklausė, kodėl vis mažiau ir mažiau žmonių nori skaityti knygas, atsakė, kad ir pati ne visada skaitė privalomą literatūrą, bet pašmaikštavo - jei dabar uždraustų šiuos kūrinius, visiems kiltų noras juos skaityti: „Uždraustas vaisius visada skaniausias.“ Kai kažkas neleistina, kyla pagunda nepaklusti taisyklėms, skaitymas – ne išimtis. Jai pačiai skaitymas ir rašymas yra neatsiejami dalykai. Tiesa, rašytojai nepatinka skaitmeninės knygos, daug maloniau žiūrėti į popierinius lapus nei į kompiuterio ar telefono ekraną.

Renata Šerelytė susitikime buvo šiuolaikiška, maloni ir linksma viešnia,  užkrėtė mokinius savo šypsena ir šiluma. Ji paskatino mus skaityti knygas, jos pačios ar kitų autorių, o mes jai linkėjome toliau sėkmingai rašyti.