Karolio miesto gimimo istorija

Tačiau Kretingai jis yra tarsi miesto tėvas: 1609 m. sausio 23 d. Žemaičių seniūnas J. K. Chodkevičius pasirašė privilegiją dėl Karolštato (Kretingos) miesto įkūrimo ir Magdeburgo teisės suteikimo.

Apie plačiajai visuomenei mažiau žinomus istorijos verpetus, kaip gimė minėtas Žemaitijos miestas ir ką jame XVII a. pr. reikšmingo nuveikė jo įkūrėjas, papasakojo ilgametis Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Kretinga turi tarsi du gimtadienius: 1253 m., kai pirmą kartą paminėta kuršių Kretingos pilis, ir 1609 m., ženklinančius miesto įkūrimą. Kuri data svarbesnė?

Abi svarbios, nes žymi pagrindinius Kretingos raidos, gyvenimo etapus. Aš juokauju: XIII a. kuršių pilies paminėjimas yra tarsi Kretingos gimimo metrikas, o miesto įkūrimo 1609 m. - jau paaugusios, subrendusios Kretingos pasas.

Kaip atrodė Kretinga pačioje XVII a. pradžioje, kai dar neturėjo miesto statuso?

Kai po Melno taikos sutarties 1422 m. buvo padalyta teritorija tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino, Kretingos kaimas ėmė kurtis dešiniajame Akmenos upės krante, palei dabartines Klaipėdos, Jono Basanavičiaus gatves. O kairiajame krante plytėjo kaimo ganyklos.

Taigi, dešiniajame Akmenos krante, ypač - po valakų reformos (vykdyta XVI a. antrojoje pusėje - aut. past.), labai intensyviai vyko prekyba grūdais. Ypač - jų eksportas į tuometę Prūsijos kunigaikštystę. O Kretinga tapo labai svarbia strategine vieta, nes dabartiniuose Bajoruose buvo Prūsijos karalystės ir Lietuvos pasienis. Kretinga tapo prekybos keliu: pro ją buvo vežamos visos prekės į Mėmelio pusę.

Nuo XV a. pab. - XVI a. pr. Kretingoje jau buvo dvaras (toje pačioje vietoje, kur dabar stovi grafų Tiškevičių dvaras). Jo savininkas J. K. Chodkevičius įžvelgė didelę tos prekybos naudą. Jis pasirūpino, kad 1607 m. Kretingai būtų suteikta prekybos, kitaip - turgaus teisė. Pagal ją visos prekės iš Žemaitijos į Prūsiją ir atvirkščiai turėjo būti vežamos nustatytomis dienomis: sekmadieniais ir dviejų metinių prekybmečių metu - sausio 15 d. ir spalio 4 d.

Prekės būdavo sukraunamos į sandėlius Kretingoje ir jomis prekiaujama. Svarbu tai, kad tas prekes turėjo teisę įsigyti ir jomis prekiauti tik kretingiškiai. Kiti neparduotas prekes galėjo realizuoti, gabenti tik pasibaigus turgaus dienoms.

Tai paskatino prekybos vystymąsi, ir ji vyko vėl dešiniajame Akmenos krante. Tiksliai kur - nežinome: spėjame, kad ties svarbia kelių sankryža. Galbūt ties dabartinių Palangos ir Klaipėdos arba Jono Basanavičiaus gatvių sankryža, kur susikirsdavo keliai.

Būtent ėmus klestėti prekybai J. K. Chodkevičius sugalvojo toje vietoje įkurti miestą, kuris taptų užsienio prekybos ir amatų centru regione. Juk aplink daugiau jokių miestų ir miestelių nebuvo, vien kaimiškos vietovės.

Taigi, 1609 m. sausio 23 d. Žemaičių seniūnas, Livonijos administratorius ir Lietuvos didysis etmonas J. K. Chodkevičius pasirašė privilegiją, kuria paskelbė, kad kuria Karolštato, arba Kretingos miestą ir suteikia jam Magdeburgo teisę.

J. K. Chodkevičius buvo numatęs iš anksto įkurti miestą?

Ko gero, taip. Jau 1602 metais jis įsteigė bernardinų, arba pranciškonų observantų vienuolyną Kretingoje (dešiniajame Akmenos krante; vienuolynas ir bažnyčia buvo mediniai - aut. past.), o 1603 m. pabaigoje davė nurodymą statyti mūrinius vienuolyną (pastatytas 1607-1610 m. - aut. past.) ir bažnyčią (pastatyta 1610-1617 m.) jau kairiajame Akmenos krante. Teritorijoje, kuri buvo tuščia vieta, ir joje buvo lengva suprojektuoti miestą. Vadinasi, paties Kretingos miesto idėją jis subrandino daug anksčiau, nei suteikė Magdeburgo teisę.

Ką davė Kretingai ši privilegija?

Skatino prekybos ir amatų vystymąsi, atsirado savivalda. Miestas rinkdavo savo magistratą (miesto tarybą), tarnautojus. Buvo gyvenama pagal J. K. Chodkevičiaus patvirtintus nuostatus. Taigi, pagal tą Magdeburgo teisę kretingiškiai teoriškai buvo savarankiški: nepriklausė nei nuo dvaro, nei nuo valstybės.

Bet buvo viena įdomi aplinkybė: vis dėlto miestas priklausė nuo dvaro, nes tai miestiečių išrinktai tarybai vadovaudavo dvaro savininko vaitas (miesto valdytojas - aut. past). Toks dvaro vietininkas. Miestiečiai patys išsirinkdavo burmistrą, bet už jį vaitas buvo svarbesnis.

Pavyzdžiui, būdavę du teismai: burmistro ir vaito. Pirmasis nagrinėjo tik civilines bylas, o vaito teismas - rimtesnis, kai galėjo net mirties bausmę skirti.

Kaip Kretingoje atsirado pats J. K. Chodkevičius?

Jo tėvas Jonas Jeronimaitis Chodkevičius (1537-1579) savo valdas dabartinėje Baltarusijoje 1572 m. išmainė į Kretingos dvarą, kuris buvęs valstybinis, priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (1520-1572). J. Chodkevičius jau valdė Skuodo dvarą, įkūrė Skuodo miestą.

Kai J. K. Chodkevičius paveldėjo tėvo valdas Žemaitijoje, galėjo kurtis Skuode, bet kažkodėl jam šis miestas nelabai tiko ir jis pasirinko Kretingą savo rezidencija. Jis 1602 m. pastatė pirmąjį medinį vienuolyną su bažnyčia, kurie stovėjo dabartinėje Jono Basanavičiaus gatvėje ties vadinamaisiais markapiais. Tai buvo laikini statiniai, nes jau buvo planuojami kapitaliniai projektai.

Taigi, pirmasis mūro statinys kairiajame Akmenos krante Kretingoje buvo vienuolynas?

Taip. Jau 1603 m. buvo ruošiami akmenys, kalkės, bet vyko karai su švedais ir procesas kiek užtruko. Vienuolyno statyba prasidėjo tik apie 1607 m.

Tuo pačiu metu aplink vienuolyno ir bažnyčios ansamblį pradedamas kurti ir miestas. Visas kompleksas. Plėtra vyko į dabartinės Rotušės aikštės pusę. XVII a. rotušė ir jos aikštė (ją vadino turgaus aikšte, nes ten vyko turgūs) tapo miesto širdimi. Aplink šią aikštę stovėjo pagrindiniai namai, nuo jos į visas puses buvo suskirstyti sklypai kurtis miestelėnams.

XVII a. pr. Kretingos miestas užsibaigė ties Jono Karolio Chodkevičiaus ir Laisvės gatvėmis, ten buvo rytinė miesto siena. O pietinė - ties dabartine Vinco Kudirkos gatve.

Kada pastatomas Kretingos rotušės pastatas?

Manome, kad pirmoji rotušė buvo įsikūrusi dabartinės Roušės aikštės ir Birutės gatvės kampe, kur dabar stovi sovietinis pastatas (jame veikė restoranas „Gintaras“). XVII a. tai buvęs akmeninis pastatas su iždine, muitine, ten turėjo veikti ir rotušė.

O dabartinėje Rotušės aikštėje rotušės pastatas atsiranda apie 1621 m., bet, spėjama, jau po J. K. Chodkevičiaus mirties tais pačiais metais.

Kokie didžiausi J. K. Chodkevičiaus nuopelnai Kretingai?

Pirmiausia, Žemaičių seniūnas į šį regioną, pasienį su Prūsija, „atnešė“ miestą su savo gatvėmis, turgaus aikšte ir kt.

Ar žinoma, kiek laiko J. K. Chodkevičius Kretingoje gyveno, reziduodavo?

Jei įvertintumėme jo veiklųjį periodą, kurio metu vystė miestą, galima kalbėti apie laikotarpį nuo 1602 m. iki 1621 m. Bet ar jis čia nuolat gyveno? Greičiausiai - ne: matyt, atvykdavo, kai spręsdavo kokius nors Žemaitijos seniūnijos klausimus. Kai kariavo su švedais.

Pagrindinė J. K. Chodkevičiaus rezidencija buvo Liachavičių miestas su pilimi dabartinėje Vakarų Baltarusijoje.

Vis dėlto reikia nepamiršti vienos labai svarbios aplinkybės: ne kur kitur, o būtent Kretingoje, po bažnyčios altoriumi, rūsyje, J. K. Chodkevičius įrengė šeimos kriptą, kapavietę. Tai rodo, kad jam Kretinga buvo labai svarbi. Šis miestas jam ir jo žmonai turėjo didžiulę reikšmę, nes abu pasirinko Kretingą savo amžinojo poilsio vieta.

Ar žinoma, kur palaidotas Lietuvos didysis etmonas J. K. Chodkevičius?

Karvedys mirė Chotyno tvirtovėje dabartinėje Ukrainos teritorijoje garsiojo 1621 m. vykusio Chotyno mūšio metu. Nėra duomenų, kad mirė nuo kautynėse patirtų žaizdų, nes jį persekiojo įvairios ligos.

Karvedžio sarkofagas su palaikais keliavo ir pabuvo daug kur. Iš Chotyno palaikai buvo išgabenti į antrosios žmonos Onos Aloizės Astrogiškės (1600-1654) tėviškę Podolės Kameneco mieste dabartinėje Ukrainoje. Kai XVII a. viduryje prasideda garsusis rusų antplūdis į dabartinę Ukrainą, palaikai išvežami į Lenkiją. Dar po šimtmečio vėl grįžta į dabartinę Ukrainos teritoriją, bet rusams nusprendus sunaikinti jėzuitų bažnyčią, palaikai vėl išvežami. Dabar manoma, kad J. K. Chodkevičiaus palaikai vėl yra Podolės Kameneco mieste. Bet kur iš tiesų - nežinome.

Ar yra Kretingoje likę J. K. Chodkevičiaus laikų reliktų?

Taip. Tai - pagrindinės Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios durys priešais altorių su didiko herbais. Taip pat - durys, vedančios iš bažnyčios į vienuolyną. Na, ir J. K. Chodkevičiaus pirmosios žmonos Sofijos Mieleckaitės-Chodkevičienės (1567-1619), jo sūnų Jeronimo Krizostomo Chodkevičiaus (1598-1613) ir Jono Kazimiero Chodkevičiaus (gimė ir mirė 1602 m.) sarkofagai po bažnyčios altoriumi. Pačiam didikui kriptoje 2021 m. pastatytas kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas - aut. past.).