Kaitiname atmosferą su Rimantu Kmita

Jis parašė daug kam žinomą romaną „Pietinia kronikas” (2016 m.), kuris į skaitytoją prabyla šiaulietiška tarme, vėliau „Remyga“ (2020 m.). Kmita taip pat yra parašęs ne vieną eilėraščių rinkinį – „Nekalto prasidėjimo: eilėraščiai” (1999 m.), „Švelniai tariant: eilės” (2009 m.) ir kt.

Rimantui Kmitai buvo užduoti įvairūs klausimai apie jo jaunystę, studijų laikus, senus pomėgius: regbį ir šokius, socialinius tinklus, ir, žinoma, apie jo kūrybą.

Mums, jauniems žmonėms, smalsu, kaip tie didūs rašytojai, matomi televizorių ekranuose, knygų ir spaudos puslapiuose bei kitose medijose, elgėsi būdami mūsų amžiaus. Susitikime dalyvavusiems pasisekė – sužinojome paslaptį, kuri išdavė, jog Kmita nebuvo „elgesio perliukas“, buvo pridaręs ne vieną kliauzę. O kokią? Lai liks tarp klausiusių. Ne ką mažiau smalsu buvo klausyti ir istorijų iš studijų laikų. Buvo įstojęs į lietuvių filologijos ir teatrologijos specialybę, tačiau laikui bėgant suprato, kad mokytis teatro paslapčių ir laikyti to dalyko egzaminą – ne jam. Atsisakė šios specializacijos. Taip sutrumpėjo mokymosi metai, po mokslų pradėjo iškart dirbti universitete. Dėl to pateko į paradoksalią situaciją – teko vertinti savo kursiokų literatūrinius darbus.

Į klausimą, ar nesigaili palikęs regbį, išgirdome žmogišką atsakymą – sveikata neleido, ką bedarysi... Na, visai nuo regbio nepabėgo, juk ir romano „Pietinia kronikas“ pagrindinis veikėjas, kol atranda save, žaidžia regbį, vadinasi, ši sporto šaka bent literatūroje nepamiršta. Juolab, kad planuose yra parašyti klubo, kuriame žaidė rašytojas, istoriją.

Kmita iš pokalbio pasirodė malonus ir kuklus, tačiau jis neneigė to, kad dėl kūrinių populiarumo pelnytas dėmesys jam patinka. Tai normalu, juk kiekvienam patiktų dėmesys, kurio susilaukei už savo kruopštų darbą – juk tam, kad parašytum knygą, reikia ne tik kūrybiškam būti, bet ir rinkti medžiagą, susijusią su nagrinėjama tema. Kalbėdami apie rašymą sužinojome, jog sunkiausias darbas yra kurti vaikams, nors norėtų pradėti tai daryti. Mat vaikams sunku įtikti, jų norai labai skiriasi, tai, kas patinka 3-mečiui, 7-mečiui jau nebepatiks. Užsiminė, kad  pamažu bando suprasti savo vaikus, kad pajustų jų gyvenimo aktualijas.

 Susitikimo metu apie Rimanto Kmitos gyvenimą sužinojome daug naujų dalykų, kurių nebuvo galima įžvelgti vien tik perskaičius jo kūrinius. Rašytojas yra tikrai ypatinga ir įdomi persona, verta smalsaujančių apie literatūrą dėmesio.