Istorinio elingo scenoje – romantiškas geriausiųjų solo smuikui ir orkestrui

Klaipėdos festivalio simfoninės muzikos koncerte „Elingo ritmu – žėrinti marių muzika“ bus galima išvysti ir susidomėjimo sulaukusį laivą „Nordwind“, kuris ir išvykus „Skrajojančiam olandui“ neskuba atsisveikinti su publika.

Laivas stovės scenoje iki pat festivalio uždarymo, tad jį pamatys ir į šokio spektaklių premjeras rugpjūčio 13-14 dienomis susirinkusi publika. 

Reta proga mėgautis KVMT orkestro grojimu 

Didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, sezono metu dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.  

Pirmajame Klaipėdos festivalyje orkestras mėgins pagauti senojo elingo ritmą ir perteikti jį publikai atlikdamas Maxo Brucho Pirmąjį smuiko koncertą ir Camille’io Saint-Saënso Introdukciją ir rondo capriccioso, sumanytą kaip virtuozinį finalą pirmajam smuiko koncertui, bet vėliau smuikininko Pablo de Sarasate’s išpopuliarintą kaip atskirą vienos dalies pjesę.

Antroje koncerto dalyje orkestras kvies pasmaguriauti specialiai atrinktų numerių asorti iš Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“, kurio premjera KVMT rudenį atvers savo naująjį sezoną. 

Rengiant šią programą orkestrui talkins prie jo pulto sugrįžtantis kviestinis dirigentas Martynas Staškus, su orkestru bendradarbiaujantis ir kaip „Graikas Zorba“, „Kandidas“, „Velnio nuotaka“ dirigentas.

Lapkričio 12-13 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys iki šiol Lietuvoje nestatytą Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, kurios muzikos vadovas ir dirigentas – taip pat maestro M. Staškus. 

Tobulas meistras 

Su orkestru pasirodys solistas – smuikininkas ir dirigentas, Rusijos Federacijos liaudies artistas Maksimas Fedotovas. Tai atlikėjas, pasižymintis „muzikiniu intelektu ir tobula meistryste“, kritikų tituluojamas „rusiškuoju Paganiniu“, sukaupęs įspūdingą solinį repertuarą. Jame – per 50 įvairių laikotarpių kompozitorių koncertų smuikui ir orkestrui. 

Virtuozo įrašyti Niccolò Paganini 24 kaprisai („DML Classics“, 1996) Japonijoje puikavosi perkamiausių įrašų sąrašo viršuje, melomanams taip pat gerai žinomi jo įgroti visų M. Brucho kūrinių smuikui ir orkestrui įrašai („Naxos“, 2004–2009). 2003 m. Sankt Peterburge M. Fedotovas atliko rečitalį dviem legendiniais instrumentais, paveldėtais iš paties N. Paganinio, – Bartolomeo Giuseppe Guarneri „del Gesù“ pagamintu ir muziko ypač mėgtu „Il Cannone“ (1743) bei Jeano-Baptiste’o Vuillaume’o pagaminta garsiojo smuiko kopija (1833), – tapdamas pirmuoju smuikininku pasaulyje, kuriam nusišypsojo tokia laimė. 

Parengė daugybę spektaklių 

Martynas Staškus nuo 1995 m. dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, 1997–1998 m. LNOBT vyriausiasis dirigentas, 2006–2008 m. muzikos vadovas.

Čia parengė ir dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baleto spektaklių, taip pat keleto nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys“ (taip pat ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine“) ir „Ugnis ir tikėjimas“, Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City“ – pasaulines premjeras.

Su LNOBT orkestru ir choru pirmą kartą Lietuvoje atliko J. S. Bacho „Pasijas pagal Morkų“, dirigavo L. van Beethoveno, M. Ravelio, W. A. Mozarto, J. Brahmso, M. Musorgskio, J. Haydno, F. Mendelssohno-Bartholdy kūrinius solistams, chorui ir orkestrui. 

Dirigentas parengė nemažai koncertinių programų su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Šiaurės Baltijos šalių jaunimo kameriniu ir Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu orkestrais, „Kremerata Baltica“, Ankaros simfoniniu orkestru ir kt. Gastroliavo Danijoje, Estijoje, Italijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivane, Turkijoje, Vokietijoje ir kitur. 2019 m. M. Staškus apdovanotas LR kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.