Įsiamžino per Tautos šventę
Šio paminklo ir prie jo vykusių iškilmių vaizdai buvo spausdinami atskiromis nuotraukomis, atvirukais, kurių žmonės galėdavo įsigyti knygynuose bei kitose prekybos vietose.
Jie buvo naudojami ir kaip atvirlaiškiai ir saugomi kaip Klaipėdos krašto atgavimo legenda bei relikvija savo Tėvynę mylinčių žmonių namuose.
Vienas iš jų buvo Kretingoje gyvenęs Lietuvos kariuomenės savanoris, kooperatininkas, aktyvus visuomenininkas Juozas Pabrėža.
Pabrėžų šeimos archyve daugiau kaip 90 metų buvo saugota nuotrauka, kurią šio straipsnio autoriui prieš keletą metų padovanojo 1936 m. gimusi Rūta Pabrėžaitė.
Nuotraukoje įamžinti Klaipėdos kapinėse prie paminklo XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje, apie 1927-1929 m., gegužės 15-ją švenčiant Steigiamojo Seimo dieną, pavadintą Tautos švente, susirinkę vietos šauliai, vienos iš miesto visuomeninių organizacijų nariai, vietos valdžios atstovai ir eiliniai klaipėdiečiai.
1920 m. gegužės 15 d. Kaune susirinkęs Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę oficialiai paskelbė Lietuvos Respublika ir nuo to laiko ši diena visoje šalyje buvo švenčiama kaip Steigiamojo Seimo diena, o nuo 1925 m. tapo Tautos švente.
Šią dieną visoje Lietuvoje bažnyčiose vyko pamaldos, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagerbimas.
Šioje nuotraukoje atėjusieji pagerbti žuvusius Klaipėdos sukilimo dalyvius įsiamžino rytinėje paminklo pusėje, prie jo stovi ginkluota šaulių garbės sargyba, už jos matyti prie paminklo padėtas baltais gėlių žiedais papuoštas vainikas.
Kairėje paminklo pusėje vienas iš šaulių laiko išskleistą savo būrio vėliavą. Dešinėje plevėsuoja vienos iš miesto visuomeninių organizacijų vėliava, prie kurios stovi šventiškai pasipuošę vyrai ir tautiniais rūbais vilkinčios merginos ir moterys.
Fotografijoje matoma ir paminklo aplinka.
Rašyti komentarą