Iš Vyriausybės – smūgis Neringos bendruomenei

Tik šią savaitę Neringos vadovai iš savų šaltinių sužinojo, jog ministrų kabinetas tyliai, bendru sutarimu dar vasario 23 d. priėmė sprendimą įtraukti 5 Nidos centre esančius švyturio pastatus į privatizuojamųjų sąrašą. Juos Finansų ministerijos (FM) kontroliuojamas VĮ Turto bankas (TB) dabar galės drąsiai pardavinėti aukcione.

Visa tai padaryta nepaisant to, kad prieš pastatų pardavimą pasisakė 40 Seimo narių (tarp jų – ir Vyriausybės narys Simonas Gentvilas), fiziškai surinkti 636, o elektroninėje peticijoje – 991 paprastų žmonių parašai, rengtos akcijos, pristatyti visi dokumentai, įrodantys, kad perdavus objektus Neringos savivaldybei ši įsipareigoja jų neparduoti, bet investuoti ir sukurti naują turistinį traukos tašką.

Apviniojo aplink pirštą

Valstybinio turto pardavinėtojų taikiklyje yra atsidūrę Urbo kalno rytinėje papėdėje (Taikos g. 10A) esantys 4 tiesiogiai su Nidos švyturiu susiję statiniai: paveldosauginiai administracinis namas, kuro sandėlis ir arklidė. Dar vienas – valstybės nesaugomas.

Dar pernai vasarą buvo pradėta skambinti pavojaus varpais paaiškėjus, kad šiuos objektus FM planuoja parduoti viešajame aukcione. Tokiu būdu būtų suardytas paties paveldosauginio Nidos švyturio kompleksas: ant Urbo kalno be švyturio dar yra valstybės saugomi akmeniniai, XIX a. menantys laiptai ir žibalo rūsys.

Kopos apačioje stūksantys kiti 4 šiam kompleksui priklausantys statiniai bei miestiečių naudojamas švaraus, geriamojo vandens šulinys priklauso valstybei. Neoficialiomis žiniomis, į pastatus ir žemę aplink juos nusitaikė verslininkai, kurie teritoriją paverstų dar viena apgyvendinimo paslaugas teikiančia salele.

Tačiau tarp pastatų yra servituto neturintis keliukas, vedantis į garsiuosiųjų, akmeninių laiptų papėdę. Nupirkus pastatus su žeme greičiausiai būtų užtvertas ir minėtas praėjimas, tad laisvai keliauti pro švyturio pastatus nebegalėtų turistai, o nidiškiai netektų galimybės iš kieme esančio šulinio gauti vandens.

Neringos savivaldybė ne kartą kreipėsi į FM ir prašė nerengti dokumentų Vyriausybei dėl minėtų pastatų įtraukimo į privatizuojamųjų sąrašą. Ministerijai buvo pateiktas ir komplekso įveiklinimo planas: merija prašė perduoti šį turtą Neringos savivaldybės žinion bei įsipareigojo pastatuose įkurti šviesų muziejų, kūrybines dirbtuves, edukacines erdves.

Vyko susirašinėjimas su FM, jos prašymu siunčiami papildomi dokumentai užtikrinant, kad Neringos savivaldybė, gavusi pastatus, jų neparduotų, o investuotų pritaikant visuomenės poreikiams. Įrodyta, kad tam yra ir finansinių galimybių.

Tačiau paaiškėjo, kad visas šis susirašinėjimas buvo FM klerkų blefas: jie tik apsimetinėjo, jog dalyvauja derybų procese, žadėjo svarstyti neringiškių pasiūlymus, tačiau realiai patyliukais ruošė konkretų Vyriausybės nutarimo projektą. Šių metų vasario 23 d. ministrų kabinetas bendru sutarimu jį palaimino ir pritarė, kad objektai Taikos g. 10A galėtų būti parduodami.

Vyriausybės nutarime rašoma, jog administracinio, dviejų gamybinių, dviejų ūkinių ir vieno kiemo statinio bendra vertė – 9 mln. 710 tūkst. eurų. Tad centrinė valdžia uždegė žalią šviesą, ir dabar valstybinį turtą parduodantis TB turi visus teisinius svertus, leidimą pastatus pradėti pardavinėti aukcione.

Rankų nenuleidžia

Apmaudžiausia ir keisčiausia šioje istorijoje yra tai, kad FM klerkai tiesiog žaidė katės ir pelės žaidimą ir specialiai nieko nesakė apie tikruosius savo ketinimus. Patikėjusi pažadais svarstyti Neringos savivaldybės pasiūlymus pusiasalio politinė valdžia tikėjosi, kad vyksta derybos. Savo ruožtu realios situacijos nežinojusi Neringos bendruomenė toliau rinko prieš pastatų pardavimą pasisakančių žmonių parašus ir net organizavo teatralizuotas akcijas.

Vasario 24 d. Nidoje vyko meninė protesto akcija „Pietūs pas švyturininką“. Jos metu išreikštas siekis išsaugoti kurorto paveldą visuomenės reikmėms: Nidos švyturio pastatus ir taip pat po aukciono plaktuku gulsinčius, buvusius poilsio namus „Medikas”, kuriuose galėtų būti įrengtas municipalinis bendrabutis.

„Jaučiamės tiesiog apkvailinti. Niekam nežinant, nepranešus, vasario 23 d. tyliai priimamas Vyriausybės nutarimas leisti parduoti šiuos objektus, o mes vasario 24 d. rengiame akciją prieš jų išparceliavimą. Kažkas nesuvokiamo. Nepaisant 40-ies pasirašiusių Seimo narių pozicijos, kuria išreiškiamas nepritarimas Vyriausybės planams. O apie patį faktą mes sužinojome tik kovo pradžioje.

Šiandien bus į Vyriausybę, Seimą išsiųsti dokumentai su 1 627 parašais. Post factum. Net nebežinau, ką daryti... Išeiti į gatves ir protestuoti negalime dėl visiems suprantamų priežasčių: vyksta karas Ukrainoje, jis – svarbesnis. Tačiau negalima ranka numoti ir į vietinius, mums ypač svarbius reikalus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė viena iš parašų rinkimo, pilietinių akcijų iniciatorių Raimonda Ravaitytė-Meyer.

Tiesa, TB atstovai dar sausio mėnesį „Vakarų ekspresui” aiškino, esą „minėtų statinių įtraukimas į privatizuojamųjų sąrašą dar nereiškia, kad jie automatiškai bus parduodami aukcione“, neva gali būti atsižvelgta į gautus merijos pasiūlymus bei visuomenininkų nuomonę. Tačiau tokiu būdu TB prieštarautų patys sau, nes šios įstaigos pagrindinis tikslas yra parduoti valstybinį turtą, todėl ji negali nepaisyti Vyriausybės nutarimo.

Pasak Neringos vicemero Narūno Lendraičio, liūdna, jog ne tik nebuvo įsiklausyta į neringiškių pageidavimus, bet ir nutylėta apie jau priimtą sprendimą pastatus parduoti.

„Iš vykusio susirašinėjimo su FM supratome, kad nebus teikiamas Vyriausybei švyturio pastatų pardavimo aukcione nutarimo projektas. Prašė mūsų įvairios informacijos, mes ją pateikėme. Buvo prašoma išimti objektus iš privatizuojamųjų sąrašo ir premjerės Ingridos Šimonytės. Manėme, kad toks scenarijus ir bus įgyvendintas, todėl mums buvo itin netikėta, kai paaiškėjo, jog viskas įvyko priešingai. Tačiau Neringos savivaldybė rankų nenuleidžia ir, nepaisant nepalankaus konteksto dėl karo Ukrainoje, toliau kalbėsimės su ministrų kabineto nariais.

Neprarandame vilties ir tikime, kad vis dar yra galimybė peržiūrėti minėtą Vyriausybės nutarimą dėl aukcionu planuojamo parduoti valstybės turto ir iš jo išbraukti Nidos švyturio statinių kompleksą. Taip pat tikime, kad minėtas valstybės turtas galėtų būti perduotas savivaldybės nuosavybėn ir pritaikytas visuomenės reikmėms”, - „Vakarų ekspresui” sake N. Lendraitis.

Dvejopi standartai

Į situaciją sureagavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras.

„Liūdnų įvykių kontekste mus pasiekė dar viena liūdna žinia – deja, bet LR Vyriausybė priėmė sprendimą į aukcionu parduodamų objektų sąrašą įtraukti Nidos švyturio statinių kompleksą. Labai apmaudu dėl tokio sprendimo ir dėl to, kad neatsižvelgta į bendruomenės bei specialistų nuomonę, į daugybę argumentų ir siūlytų alternatyvų”, - rašoma pranešime.

VILNIUS TECH lektorius, inžinerius bei švyturių entuziastas Tomas Jačionis atkreipė dėmesį, kad Nidos atveju vyksta išties keisti, nepaaiškinami procesai, kurie leidžia įtarti tam tikrų interesų protegavimą.

„Paimkime paprastą pavyzdį: Vyriausybė tokio paties pobūdžio nutarimu perdavė valstybei priklausiusį aerodromą Rietavo rajono savivaldybei. Be jokių reikalavimų raštu išdėstyti, kaip jis bus panaudotas, ar bus pritaikytas visuomenės reikėms, ar bus į jį investuota ir t.t. Nidos atveju FM prašo ir garantijų, kad pastatai nebus parduoti, ir dokumentų, įrodančių ketinimus juos pritaikyti visuomenės poreikiams.

Ir medžiagą gavo. Rietavui oro uostą atidavė, o Nidos švyturio komplekso pastatus atsisakė perduoti Neringos savivaldybei ir padėjo juos ant prekystalio TB aukcionuose. Kyla klausimas, ar FM apskritai pristatė Vyriausybei Neringos savivaldybės paruoštas vizijas, garantijas, derybų rezultatus?“ - „Vakarų ekspresui” komentavo inžinerius.

Žinoma, karo Ukrainoje fone šie klausimai atrodo mažiau reikšmingi, bet būtent visuomenės dėmesį prikaustęs karas ir gali tapti puikia dūmų uždanga norint įgyvendinti prieš tai rezonansą kėlusius planus, kuriems priešinasi visuomenė.