Ievos Simonaitytės pėdsakais – specialiu maršrutu

Pirmoji rašinių ciklo dalis - Ieva Simonaitytė – bemokslė Mažosios Lietuvos metraštininkė

Antroji rašinių ciklo dalis - Ievą Simonaitytę lygino su Kristijonu Donelaičiu

Trečioji rašinių ciklo dalis - Ievos Simonaitytės palikimas – vasarnamis ant Minijos kranto

Ketvirtoji rašinių ciklo dalis - Ievos Simonaitytės ritualas - ilgi ir iškilmingi pusryčiai 

Penktoji rašinių ciklo dalis - Ievos Simonaitytės svetainė: susitikimai su gerbėjais, pozavimas menininkams ir neįžiebtas židinys

Šeštoji rašinių ciklo dalis - Ievos Simonaitytės kūrybinis procesas: atskiras darbo kambarys, į kurį svečiai užsukdavo labai retai

Apžiūrėjus muziejaus erdves, J. Martinkienė pasidžiaugia, kad susidomėjimas I. Simonaitytės kūryba ir asmenybe tikrai nemenkas, ypač šiais, jubiliejiniais metais. Geriau pažinti rašytojos atvyksta ir moksleiviai, ir suaugusieji.

Nemaža dalis jų palieka savo įspūdžius solidžioje atsiliepimų knygoje.

Įrašai palikti ir moksleivių, ir suaugusiųjų, įspūdžiai išsakyti įvairiomis kalbomis – lankytojų iš visos Lietuvos, turistų iš įvairiausių pasaulio šalių.

Linkėjimus Priekulės dvasinio paveldo puoselėtojams ir propaguotojams, besirūpinantiems rašytojos memorialiniu muziejumi, knygoje paliko Mažosios Lietuvos paveldo tyrėjai Marija ir Martynas Purvinai, įvairūs paveldosaugininkai, istorikai, lituanistai, rašytojai, pedagogai...

„Iš Minijos vingių išplaukianti kasdienė buities ramybė vis alsuoja šiame name Ievos Simonaitytės pamatyta Būtimi, kartais įvardijama net labai tiksliai – Mažosios Lietuvos autentiškuoju Paliudijimu“, - už įprasmintą Būtį rašytojos vasarnamyje dėkojo ir Kovo 11-osios akto signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Laimė čia būti“ – mintimis pasidalijo rašytojas, filosofas Arvydas Juozaitis.

Tačiau pažintis su I. Simonaityte muziejumi neapsiriboja. Galima pakeliauti ir jos pėdsakais Mažosios Lietuvos krašte.

Prieš penkerius metus, minint rašytojos 120-ąsias gimimo metines, Gargždų krašto muziejus parengė pažintinį maršrutą „Evės takais“.

Be vasarnamio, Priekulėje I. Simonaitytei pagerbti jos vardu pavadinta gimnazija, miestelio centre stovi Daliutės Onos Matulaitės skulptūra „Šventvakarių Ėvė“, pastatyta 1997 metais.

Besidomintiems I. Simonaitytės gyvenimu gali būti įdomu užsukti ir į Lankupius.

Lankupiuose I. Simonaitytės motina Ėtmė dirbo pas ūkininkus Stubras, kurių sūnus Jurgis tapo nesantuokinio kūdikio – Ievos – tėvu. 

Tapusi žinoma rašytoja, I. Simonaitytė palaikė ryšius su giminaičiais, Lankupių kapinėse lankydavo protėvių iš tėvo pusės kapus. 

Stubrų sodyba iki šių dienų nėra išlikusi.

Dar viena vietovė – Šventvakariai. Kaimas Priekulės seniūnijoje, prie Minijos. Kaimas savaime nėra labai svarbus, tačiau jos prisiminimuose Šventvakariai tapo naujo gyvenimo etapo pradžia. Šventvakariuose Ieva su motina pragyveno apie metus.

Siūloma aplankyti Vanagus – I. Simonaitytės gimtąją vietą. 

Vanaguose gyveno Ėtmės Simonaitytės seserys Ilžė Šauklienė ir Marė Dūdjonienė su savo šeimomis.

Prisiminimuose I. Simonaitytė yra rašiusi, kad pirmieji jos gyvenimo metai prabėgo Šauklių namuose. Vėliau Ėtmė su dukra glaudėsi tai pas vieną, tai pas kitą seserį.

Ruošiantis rašytojos 90-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vanaguose, šalia buvusios Šauklių sodybos, pastatyta liaudies meistro Vytauto Majoro išdrožta skulptūra.

Vaizduojama po stogu sėdinti rašytoja su puokšte gėlių, o ant kiekvieno jos žiedo – jos knygos pavadinimas.

Aplink pasodinta medžių, kurie dabar supa rašytojai skirtą paminklą.

Vanaguose taip pat verta užsukti į Vanagų bažnyčią, kurioje dirbo evangelikų liuteronų kunigai – Martinas Melhornas ir I. Simonaitytės globėjas Emilis Rudolfas Hugo Bleiweissas.

I. Simonaitytė, tapusi žinoma kūrėja, rūpinosi Vanagų bažnyčia. 

Ji 1977 metais pasistengė, kad būtų suremontuoti bažnyčios vargonai, net pati prisidėjo prie darbų finansavimo.

Svarbus objektas yra ir Vanagų kaimo etnografinės kapinės, kur palaidota nemažai žinomų Mažosios Lietuvos veikėjų, pavyzdžiui, kunigai Kristupas Lokys, Jurgis Sprogys su žmona, rašytojas Ernstas Roga, visuomenininkas Jurgis Arnašius, taip pat ir I. Simonaitytės globėjas E. R. H. Bleiweissas.

Būtent jis pasirūpino, kad būsimoji rašytoja galėtų gauti gydymą užsienyje.

Taip pat Vanagų kapinėse yra kenotafas su užrašu „Etmė Budrienė. Simonaičių šeima“.

Tai I. Simonaitytės motinos simbolinis kapas, mat ji iš tiesų buvo palaidota Vilniuje, bet nebuvo antkapio, o vėliau tos kapinės buvo panaikintos.

Šį kenotafą giminaičiai Vanagų kapinėse pastatė jau po I. Simonaitytės mirties.

Šiose kapinėse taip pat ilsisi I. Simonaitytės motinos seserys Ilžė ir Marė su šeimomis, motinos brolis Jokūbas Simonaitis.

I. Simonaitytės tėvas Jurgis Stubra palaidotas Žiaukų kaimo kapinaitėse. Būdama gyva Ieva lankydavo tėvo kapą, rūpinosi jo priežiūra.

1978 metais mirusi rašytoja I. Simonaitytė palaidota Vilniuje, Antakalnio kapinėse.