Įdomiosios švyturių istorijos (32)

Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia 

Sekančią švyturių istoriją rasite čia 

Tarpukariu, XX a. 4 dešimtmetyje Klaipėdoje, Gronau spaustuvėje (vokiškas įrašas Gebr. Gronau) išleista atvirutė su šiauriniu molu ir jo gale 1884-1945 m. stovėjusiu Baltuoju švyturiu. Įspūdingas vaizdas: banga dūžta į bangolaužį ir išsitaško vertikaliai kylančiais purslais. Tačiau tokių motyvų yra nemažai. Nieko reto.

Visas įdomumas – antrojoje atviruko pusėje. Įrašai ir antspaudas joje šią atvirutę paverčia itin reta ir vertinga.

Matome ranka, lietuviškai parašytus žodžius „Broliams Vilniečiams“, „Klaipėda 1939-I-3 d.“ ir „Atminčiai nuo“. Po šiuo sakiniu – firminis antspaudas su įrašais „L.Š.S. / XX RINKTINĖS / VYRŲ CHORO“. Šie iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi įrašai – labai įdomūs, atspindintys dramatiškos istorijos kontekstą.

Žinia, Lietuva Vilniaus krašto neteko 1919 m., kai sostinę su didžiule pietryčių Lietuvos teritorija užėmė Lenkija. Laikinąja sostine tapo Kaunas, ir ilgus metus atkurtos Lietuvos valstybės politinis elitas, visuomenė niekaip negalėjo susitaikyti su tokia skriauda.

Mūsų šalis Vilniaus kraštą atgavo tik 1939-1940 m. Tiesa, tai buvo dar vienos, jau sovietinės okupacijos pradžia.

Taigi, kokią žinutę „broliams Vilniečiams“ iš Klaipėdos išsiuntė Lietuvos šaulių sąjungos (trumpinys antspaude L.Š.S.) XX-osios rinktinės vyrų choro atstovai?

Uosto vartuose į platųjį pasaulį, šiaurinio molo gale stovintis Baltasis švyturys greičiausiai asocijavosi su laisve. Manykime, jog to ir linkėjo klaipėdiečiai, tačiau šiame kontekste atsiranda ir tragizmo linija.

Atvirlaiškis išiųstas 1939 m. sausio 3 d. Klaipėdos kraštas prie Didžiosios Lietuvos buvo prijungtas 1923 m. vasario 16 d. Klaipėdos šauliai Vilniaus šauliams tarsi linkėjo nenukabinti nosių ir tikėti, jog ir Vilniaus karštas bus išlaisvintas. Bet klaipėdiečiai nenujautė, kad jų pačių laisvei neužilgo kelią pastos galingas priešas.

Po kelerių mėnesių, 1939 m. kovo 23 d. Vokietijos kancleriui Adolfui Hitleriui pareikalavus Klaipėdos kraštas buvo atiduotas Trečiajam Reichui. Įvykdytas vadinamasis Klaipėdos krašto anšliusas. Vokietija mūsų uostamiestį valdė iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, 1945 m. sausio.

Mažos, bet reikšmingos smulkmenos šį filokartijos egzempliorių pavertė tikru kolekciniu, istoriniu perliuku.