Gatvės meno kultūra Klaipėdoje - lyg Laukiniai Vakarai?

Nors Klaipėdoje daugėja tvarkingų piešinių ar kitokių gatvės meno kūrinių ant pastatų sienų, tvorų ir kitokių objektų, o pats menas dar tik populiarėja, meno atstovai tikina, kad pirmiausia reikia suvokti šios subkultūros ištakas, o potencialių vietų uostamiestyje ir taip yra daug.

Jau trečius metus iš savo asmeninių lėšų projektą „The Baltic Wild Walls“ organizuojantis ir šiuo metu vaidybinį filmą apie Klaipėdos miesto subkultūrą „Eastern Europe“ kuriantis Žilvinas Danys sako, kad gatvės meno kultūra yra gan platus terminas.

„Tai galima vadinti subkultūra kaip neoficialiosios, neprofesionaliosios kultūros forma, kuri kyla iš jaunimo buvimo kartu, natūraliai susiformuojančių reiškinių“.

Hiphopo subkultūra besidomintis menininkas akcentuoja, kad būtent į meno sritį įeina repas, breikas ir gatvės meno piešiniai - grafičiai. Pastarosios veiklos, pasak jo, šeštajame ir septintajame dešimtmetyje buvo ypač populiarios Šiaurės Amerikoje, tačiau banga greitai pasiekė ir Lietuvą.

Šiuo metu Klaipėdoje ir kituose miestuose ši subkultūra vis dar veikia pogrindyje: vienas kitas sienų tapybos legalus projektas yra, tačiau jis pabrėžia, kad tokia gatvės meno sritis skiriasi nuo grafičių kultūros, tad bendruomenės taip pat turi atskirtį.

„Sienų tapyba gali būti ir kaip freska, ir kaip gražus piešinys, monumentalus ir tvarkingas, bet tai jau neturės tos pasaulėžiūros“, - pasakojo industrinėje miesto teritorijoje meno kūrinius kuriantis Ž. Danys.

Jis sako, kad kyla klausimas - kokias vietas Klaipėda nori įprasminti, nes jų yra daug, o legalūs piešiniai ar kitos subkultūros dalys, pavyzdžiui, riedlentininkų, yra skatinamos daug labiau nei grafičių menas.

Tačiau džiaugiamasi Klaipėdos vakarietišku požiūriu bei bent dalies institucijų, kaip Klaipėdos turizmo informacijos centras, kuris projekto metu išpuoštą sieną net įtraukė į gatvės meno kūrinių gidą, skiriamu dėmesiu.

Jau dešimtį metų aktyviai veikiantis Linas Kaziulionis grafičius ir patį gatvės meną taip pat mato ne tik kaip piešinį ant pastato sienos: „Juk gatvės menas gali edukuoti, kviesti žmones į diskusijas, įkvėpti kūrybiškumo, perteikti svarbias žinutes ar aktualias problemas, o gal net ir paprastai - sukelti šypseną ar pakelti nuotaiką.“

Gatvės meno atstovai tikina, kad yra svarbu apie tai kalbėti ir rodyti iniciatyvą.

Menininkas Pijus Čeikauskas-Pidžinas turi dar kitokių pastebėjimų apie gatvės meną Klaipėdoje.

Dalyvavęs viename iš Klaipėdos mieste vykdomų gatvės meno kultūros puoselėjimo projektų prisimena išgirdęs mintį, kad „Vilnius turi idėją ir konceptą, Kaunas nebūtinai turi idėją, bet techniškai piešinius įgyvendina gerai, o Klaipėda dar neturi vientisumo, viskas yra padrika - Laukiniai Vakarai“.

Jis tikina, kad šioje srityje turi praeiti šiek tiek laiko, iki kol susiformuos aiškus Klaipėdos veidas.

L. Kaziulionis (K ART 7) taip pat laikosi panašios nuomonės: „Kaunas netgi yra vadinamas gatvės meno sostine, bet stebint tokias iniciatyvas ir projektus uostamiestyje, atsirandančius vienas už kitą įdomesnius piešinius, Klaipėda drąsiai žengia į priekį ir stebina ne tik klaipėdiečius, bet ir miesto svečius vis naujai atsirandančiais piešiniais!“

Kūrybinės komandos „Creators76“ atstovė ir projekto „Art Gates“ koordinatorė Lijana Judeikytė taip pat tiki šio miesto gatvės meno kultūros puoselėjimo sėkme.

Kadangi šiais metais uostamiestyje vyksta tęstinis projektas „Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021“, kol kas, bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybe, jau yra įgyvendinti 9 gatvės meno projektai įvairiose miesto vietose: nuo pajūrio iki pietinių Klaipėdos rajonų.

Skirtingų žanro meno kūrinius galima rasti Melnragėje, Piliavietėje, Taikos pr., Janonio gatvėje, Atgimimo aikštėje bei kitur. Menininkai ruošiasi papuošti ir kitas numatytas erdves: prie Klaipėdos irklavimo centro, Taikos prospekto žiede ar kitose patvirtintose lokacijose.

„Visi kūriniai suderinti su Miesto įvaizdžio komisija, diskutuojant apie pranašumus ir trūkumus. Stengiamasi, kad kūrinys pakeistų ir požiūrį, ir niūrią erdvę paverstų patrauklia, atvira“, - tikina koordinatorė.

Prie šių idėjų ir piešinių įgyvendinimo aktyviai su komanda prisidėjusi L. Judeikytė džiaugiasi sėkmingu rezultatu ir mano, kad tai dar tik pati pradžia.

Teigiama, kad vykdomų tokių projektų kaip „Aš nesu tik siena“ ar gatvės meno festivalio „Art gates“ metu jau pavyko suburti apie 50 menininkų tinklą iš visos Lietuvos.

Atstovė dalijasi ir įgyvendintomis naujovėmis: sukurtas Klaipėdos gatvės meno interneto tinklalapis su galimybe domėtis menu ir pačiam prisidėti prie augančios bendruomenės. Klaipėdos gatvės meno piešinių gidą interneto erdvėje jau yra sukūręs ir Klaipėdos turizmo informacijos centras.

L. Judeikytė tikisi, kad uostamiestis keisis, ir nesvarbu, ar tai visi priims teigiamai. Ji viliasi, kad Klaipėda taps atvira kūrybai: „Idėjos kurti tokius projektus gimsta matant poreikį, kad gatvės meno Klaipėdoje trūksta, siekiama atskleisti kūrybinį potencialą, o jo šiame mieste tikrai yra.

Man asmeniškai gatvės menas - kaip manija. Einu Klaipėdoje per miestą ir fotografuoju, nes, atrodo, matau, kad čia galėtų kažkas būti.“

Uostamiestyje taip pat įgyvendinami ir Klaipėdos miesto savivaldybės ar kitų institucijų nefinansuojami, bet jaunimo įkvėpti asmeniniai projektai.

Vienas iš jų - jau trečius metus vykstantis „The Baltic Wild Walls“ projektas, skirtas studentų neformaliai praktikai ir hiphopo bendruomenei stiprinti.

Klaipėdos miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorė Aistė Valadkienė tikina, kad gatvės chuliganais ir vandalais laikyti gatvės menininkai šiuo metu pagaliau yra priimami ir jų kūryba suprantama kaip viena iš meno sričių.

„Atsirandantys kūriniai ant namų sienų suteikia miestui gyvumo. Taip pat, suteikdami galimybę kurti gatvės meną, mes skatiname jaunus menininkus dalintis savo kūriniais savame mieste,“ - sako A. Valadkienė.

Jaunimo reikalų koordinatorė tikina, kad šiuo metu vykdomų projektų pagrindinis tikslas yra įtraukti uostamiesčio menininkus, išlaisvinti ir išgirsti juos.

Pasak jos, šiuo metu nepatrauklias miesto erdves norima paversti jaunimui draugiškomis erdvėmis, kurios būtų patrauklios, trauktų miestiečius ir miesto svečius ten praleisti laiką ir pamatyti kitokį Klaipėdos veidą.

Štai menininkas slapyvardžiu Pidžinas, dalyvavęs „Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021“ rengtame projekte „Aš nesu tik siena“, mano, kad tai nebūtinai reiškia, jog yra daromi dideli pokyčiai mieste.

Menininkas samprotauja, kad „jei vyksta toks dalykas, tai rodo, kad žmonėms yra įdomu ir kad to reikia“.

Gatvės meno kultūra reikalauja dialogo

Kadangi Klaipėdoje dalis gatvės meno projektų ir iniciatyvų yra finansuojami, o kita dalis ne, neretai pačiam jaunimui tenka tai daryti iš savo kišenės.

Pasak P. Čeikausko, procesą apsunkina ir tai, kad patiems menininkams neretai yra sunku užsiimti organizaciniais reikalais.

Ž. Danys taip pat yra įsitikinęs, kad yra ypač svarbu valdžios institucijoms užmegzti tiesioginį santykį su jaunimo bendruomene.

Pasak jo, legalų gatvės meną propaguojantys projektai turi bendrauti su subkultūromis ir taip suburti „tikruosius menininkus“, nes kiekviena jų turi tam tikrus atstovus, turi tam tikrus lyderius, kurie eina į dialogą ir galbūt norėtų padaryti kažką bendro.

Jis pastebi, kad tokio tipo bendruomenės Klaipėdoje nesulaukia daug dėmesio. Pavyzdžiui, mieste yra ne viena nauja riedlenčių parko erdvė, tačiau, pasak menininko, hiphopo kultūrai alternatyvių erdvių nėra.

Būtent dėl to jaunimas pasislepia „uždaruose garažuose vakarėliams, renkasi angaruose, nes mieste tokių vietų paprasčiausiai nėra“.

Vienas iš finansuojamų didžiausių projektų šiuo metu yra „Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021“, kurio metu organizuojamos iniciatyvos ir kitos idėjos, skatinančios gatvės meno piešinių atsiradimą ir jaunimo bendruomenės subūrimą.

Vis dėlto gatvės meno kultūrą puoselėjantiems menininkams motyvacijos kurti nepritrūksta.

P. Čeikauskas atvirauja, kad jo inspiracija kyla iš jaunatviškai papuoštų erdvių trūkumo ir noro jas pripildyti savo įžvalgomis.

Štai L. Kaziulionis įkvėpimo semiasi iš kitur: „Visų pirma, man kūryba - tai savęs išreiškimas, antra - žinutės perdavimas žmonėms. Su kiekvienu savo kūriniu noriu pasakyti tam tikrą žinią ar skleisti tam tikrą emociją, nuotaiką.“

Ar laisvė pasitarnauja viešajai tvarkai?

Klaipėdoje jau ne vienerius metus galima pastebėti tam tikrų pogrindyje veikiančių grafičių kūrėjų braižą: nuo autorinių parašų iki šabloninių simbolių ar didesnio masto kūrinių. Ne mažiau uostamiestyje matomi ir storu dažų sluoksniu ar kitokiais būdais paslėpti kūriniai.

Ž. Danys pažymi, kad Klaipėda laikosi švaraus ir tvarkingo miesto įvaizdžio.

„Šita kultūra, galima sakyti, Klaipėdoje buvo žymiai labiau matoma ir gyvybingesnė, o dabar čia labai greitai užpaišomi piešiniai“, - sako jis.

Taip pat pastebima ir tai, kad, lyginant su Vilniumi, sostinėje yra žymiai daugiau gatvės subkultūros necenzūruoto ir neuždažomo meno.

Ž. Danys įsitikinęs, kad tai yra normalu ir atspindi gyvą, jaunimo pripildytą miestą. „Pirmas ženklas, kai tu atvažiuoji į miestą ir pamatai piešinius - supranti, kad tame mieste yra jaunimo subkultūra“, - pažymi jis.

„Ta kultūra, nepaisant visko, egzistuoja savo forma, ir visąlaik egzistavo ir egzistuos nelegalūs piešiniai, nes tai yra tam tikras subkultūrų manifestas, požiūris, tam tikra pasipriešinimo, išraiškos forma“, - užtikrintai sako jis.

P. Čeikauskas-Pidžinas taip pat turi panašią nuomonę apie neleistinose vietose daromus grafičius. Jis sako, kad „negali sukontroliuoti šitų dalykų, nes tai yra kaip gamtos stichija“.

„Piešimas naktį ir nelegaliai, sakyčiau, yra sveiko miesto bruožas. Tai reiškia, kad miestas nėra butaforinis - viskas su savom gyvybės dalelėm“, - mano kūrėjas.

Pasak menininko, kadangi šios veiklos niekada nepavyks sukontroliuoti, legaliai vykstantys projektai Klaipėdoje nesumažins nelegaliai veikiančių žmonių. Tačiau jis mano, kad ši gatvės meno sritis yra svarbi pačiam miestui dėl įvairovės.

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis pritaria, kad ši veikla yra neprognozuojama.

Visgi, pasak specialisto, „jei yra noras save išreikšti viešojoje erdvėje, tai dar nereiškia, kad tas noras gali realizuotis“.

Jis akcentuoja, kad viešos vietos vis dėlto priklauso visiems Klaipėdos gyventojams ir visiems miestiečiams.

Tačiau M. Petrulis atkreipia dėmesį, kad dėl šiais metais Klaipėdoje vykdomo projekto „Klaipėda - Europos jaunimo sostinė 2021“ jau tam tikrose viešose erdvėse, ant fasadų, išpiešti meniniai objektai atsirado legaliai, o „nelegalai ir yra nelegalai“.

Nors šiais ir keliais pastaraisiais metais palyginti skiriamas didesnis dėmesys gatvės meno kultūros puoselėjimui, mieste nelegaliai padaryti piešiniai vis dar matomi, nors tai trunka ir neilgai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėjos Andromedos Grauslienės teigimu, dėl grafičių ant pastatų ar kitų objektų įprastai į policijos pareigūnus kreipiasi arba patys statinių ar kitokių objektų savininkai, arba atsitiktiniai praeiviai, pastebėję pažeidėjus.

Anot A. Grauslienės, pasitaiko ir tokių situacijų, kai patys žmonės sulaiko įtariamuosius ir juos perduoda policijos pareigūnams.

„Tokie pažeidimai nėra labai dažni, dažniau išmarginami atokiau nuo praeivių akių esantys statiniai - daugiabučių namų sienos, suoliukai, elektros skydinės ir panašiai“, - pažymi policijos atstovė.