Fotomenininkai pajūrį atveža į sostinę

Grupė fotomenininkų trečiąkart susitiko plenere Kuršių nerijoje.

Anksčiau čia ieškoję įspūdingų gamtos ir žmogaus sukurtų kraštovaizdžių, dabar fotografai renkasi ne vien fiksuoti gražių vaizdų, bet ir ieškoti įkvėpimo. Parodai atrinkti kūriniai – įvykusios kūrybinės tėkmės liudijimai.

Bendraminčių ratas

Plenere Kuršių nerijoje, vykusiame 2020-ųjų rugsėjį, dalyvavo jaunieji fotografai: Augustina Miknevičiūtė ©Lunaria, Domas Rimeika, Ieva Ližaitytė, Ieva Sutkaitytė, Juozas Petkevičius, Paulius Vepštas, lydimi kolegų Andriaus Repšio ir Jono Staselio.

Grupės meno vadovas J. Staselis ir šio plenero kūrybiškumo fasilitatorė Gerda Šeirė – abu menininkai – prieš ketverius metus patys persikėlė gyventi į Nidą.

„Kiekvienąkart renkame naują komandą – į plenerą kviečiame jaunus menininkus bei vyresniuosius jų kolegas pasidalinti patirtimi.

Ši bendraminčių aplinka „įelektrina“ ir paskatina naujas idėjas, kūrybinę draugystę“, - kalbėjo G. Šeirė.

Domas Rimeika

J. Staselis parenka plenero temą, kuri ilgainiui tampa parodos tema. Gerda – plenero kūrybiškumo fasilitatorė – padeda atrasti Kuršių nerijos istorinius kontekstus, derina kūrybinių užduočių maršrutus.

„Plenere prašome kiekvieną prisistatyti ir pristatyti savo ankstesnius darbus grupei bei bendruomenei. Kviečiame atlikti užduotis, aktyvūs kūrybiniai procesai išsijudina – man lieka tik informacijos centro funkcijos“, - juokavo G. Šeirė.

Uždara teritorija

Plenero pavadinimą ir dalyvius įkvėpė Kuršių nerijos geografinė padėtis – teritorija, atskirta vandeniu ir valstybės siena. Sena tradicija menininkams čia rinktis kurti. „Būnant gamtoje atsistato mūsų kognityvinės funkcijos, tuo pačiu – ir kūrybiškumas

. Pirmomis dienomis, atvažiavę iš miesto, gyvename kaip įpratę – nuo ryto skubame, norime intensyvios dienos programos.

Trečią dieną įvyksta lūžis – menininkai pralaisvėja, mintys ima suktis ir pereina į kitą, kūrybiškumo, režimą“, - svarstė pašnekovė.

Plenero organizatoriai jo dalyviams siekia sudaryti sąlygas kurti. „Buitis mus įžemina. Menininkams reikia atstumo nuo kasdienių rūpesčių, erdvės ir laiko, kai aplinka nuščiūva. O Kuršių nerijoje, saugomoje teritorijoje, atsiranda saugumo pojūtis.

Mus paveikia ir tai, kad persikeliame į kitą krantą – jūra arti, viskas pasiekiama pėsčiomis. Bendras dėsnis: jei kasdien atliekame tuos pačius veiksmus, gauname tuos pačius rezultatus. O jei norime kitokio rezultato, turime kitaip ir pasielgti“, - pastebėjo G. Šeirė.

Priminimas nuo jūros

Paroda „Uždaros teritorijos: tėkmėje“ jau rodyta Liudviko Rėzos kultūros centre Neringoje, Klaipėdos Meno bibliotekos galerijoje ir Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje, Tauragėje ir Panevėžyje. Vilnius – paskutinė šios parodos rodymo stotis.

Domas Rimeika

Fotografijos iš Kuršių nerijos bus eksponuojamos Energetikos ir technikos muziejuje – industrinėje aplinkoje, senojoje sostinės elektrinėje.

„Kontrastas – atnešame natūralią gamtos tėkmę į industrinę, techninę aplinką. Galime į tai žiūrėti kaip į priešpriešą arba kaip į papildymą, priminimą, kad svarbu išsaugoti gamtos erdvę.

Nežinome, kokiais laidais ji teka, tačiau mūsų organizmas atsistato ir vystosi būtent gamtoje“, - sakė G. Šeirė.

Parodos atidarymo laikas – 13 val. 13 min., vyks susitikimas su kūrėjais.

Per plenerą būtent tokiu metu menininkai atliko bendrą pratimą. Koks jis? – parodos autoriai prisimins ir pasidalins gruodžio 4 dieną.

Paroda veiks iki sausio 17 d.

Įėjimas į parodos atidarymą laisvas.

Parodos lankymas kitomis dienomis – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.