Ji džiaugėsi ekspozicijoje suradusi savo propropromočiutės Žiobrienės, gyvenusios Kairių kaime, pirštines.
Tai eksponatas, kurio amžius - ypatingas. Pirštinėms daugiau kaip 200 metų!
Jas išsaugojo ir 1959 m. muziejui perdavė Žiobrienės provaikaitė, Astos močiutė Anna Perkamienė (gim. Kaiser), gyvenusi Dumpių kaime.
Vėliau su A. Strumiliene teko bendrauti dar ne kartą.
Vykome į jos mamos, pedagogės Rūtos Kosienės (gim. Perkamaitės) namus Ketvergiuose.
Iš ten į muziejaus fondus pateko Mažosios Lietuvos senbuvių - Keizerių ir Perkamų šeimose išsaugoti daiktai.
Asta Strumilienė (gim. Kosaitė) ir jos dėdė Vilius Perkamas su muziejui perduodamais eksponatais. Ketvergiai, 2014 m.
Tai laidojimo marškos su lietuviškais įrašais, keletas lietuvininkės drabužių ir stalo įrankių rinkinys siūtame dėkle, kuris II pasaulinio karo metais lydėjo A. Perkamienę su vaikais į Vokietiją ir vėl grįžo į Lietuvą.
Asta pasidalino prisiminimais apie skaudų šeimos likimą.
Susitikimas besibaigiant 2019-iesiems buvo lemtingas.
Tuomet muziejaus bičiulė atskubėjo prisidėti prie naujos etninės kultūros ekspozicijos parengimo.
Skaudu, bet ši meile krašto tradicijoms spinduliavusi moteris muziejaus durų jau nebepravers.
Gimusi 1960 m. lapkričio 8 d., ji mus paliko per anksti. Elniškės kaimo evangelikų liuteronų kapinėse atgulė 2020-ųjų rugsėjį.
Jos ir kitų giminės moterų išsaugoti daiktai muziejaus lankytojams dar ilgai primins čia gyvenusius vietinius žmones.
Seniausias Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus etnografijos eksponatas - kumštinės pirštinės, vadintos „tumpins“. Jas mezgė Žiobrienė apie 1809 m. Kairių k. Išsaugojo ir 1959 m. muziejui perdavė Žiobrienės provaikaitė Anna Perkamienė (gim. Kaiser), gyvenusi Dumpių k. Pirštinės numegztos iš namuose suverptų vilnonių siūlų, dažytų augaliniais dažais. Rankdarbio ornamentai sudaryti iš pasikartojančių stilizuotų širdelių. Ties riešais įmegztos ryškiaspalvės juostelės (geltonos, mėlynos, raudonos, alyvinės spalvos).
Rašyti komentarą