Deivių ir karių epocha pagal Mariją Gimbutienę

Per tris sales įrengtoje ekspozicijoje - 300 unikalių eksponatų ir įvairios medžiagos, kurią suteikė net 15 muziejų iš Rumunijos, Bulgarijos, Moldovos, Ukrainos, Kroatijos, Italijos, Sakarvelo, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos. Pirmoje salėje pristatoma deivių epocha, antroje - karių laikotarpis, trečioje - archeologės M. Gimbutienės biografija.

Didžiąją ekspozicijos dalį sudaro tūkstančius metų menantys eksponatai, archeologiniai radiniai, kuriais Marija Gimbutienė kliovėsi iškeldama hipotezes apie Europos kultūros raidą ir tapatybę. Mokslininkė teigė, kad prieš 6000 metų įvyko dviejų skirtingų kultūrų - moteriškosios deivių ir vyriškosios karių - susidūrimas, kuris visiškai pakeitė Europos tapatybę ir nulėmė tai, kas mes esame šiandien.

Parodoje eksponuojama apie pusę šimto moterų skulptūrėlių, amuletų, antropomorfinių indų, kirvių, strėlių antgalių, ietigalių, kaukolių ir supiltas pilkapis, kuriame ilsisi kario palaikai.

Deivių epocha ir matristinė visuomenė

M. Gimbutienė teigė, kad prieš 8000 metų pietrytinėje Europos dalyje ėmė plisti pirmieji žemdirbiai, atsinešę žinias, papročius, sambūvio nuostatas ir atsigabenę naminius gyvūnus iš Artimųjų Rytų.

Prisitaikius prie gamtinių sąlygų, užmezgus ryšius su vietinėmis medžiotojų-žvejų bendruomenėmis, nuo Graikijos iki Karpatų kūrėsi savita kultūra, kurią M. Gimbutienė pavadino Senąja Europa.

"Senojoje Europoje, kuri klestėjo nuo Adrijos ir Egėjo jūrų iki Dunojaus vidurupio ir Vakarų Ukrainos, aptinkame labai spalvingą kultūrą - pirmuosius metalus, tai yra varį ir auksą, pirmuosius miestus, plačiai išsikerojusius prekybinius tinklus, beprecedentį keramikų ir akmens apdirbėjų meistriškumą ir netgi rašto užuomazgas.

Tarpusavio sugyvenimas buvo paremtas taikos principu, o giminės tąsą ir bendruomenės dvasinį gyvybingumą užtikrino moterys.

Gimbutienė pati niekada nevadino šio laikmečio matriarchatu, bet įvardijo vyravusią visuomeninę santvarką kaip matristinę - tai yra, kai nė viena lytis nesiekia užgožti kitos", - pasakoja viena iš parodos kuratorių Inga Merkytė.

Susidūrimas, nulėmęs Europos tapatybę

Tačiau Senosios Europos civilizacija žlugo prieš 6000 metų iš stepių ėmus veržtis kurganų kultūros žmonėms. Tai buvo gyvulininkyste besivertę klajokliai, apsiginklavę durklais, kirviais ir lankais, atpažįstami iš ypatingo būdo laidoti savo artimuosius pilkapiuose - kurganuose. Jų paskleista indoeuropiečių kalba, patriarchalinės tradicijos, tridalis pasaulio suvokimas tapo neatsiejamu šiandienės Europos kultūros pagrindu.

"Įdomu pamąstyti, kokią šiandieną būtumėm turėję, jei Senosios Europos gyvavimas nebūtų buvęs pakirstas visai kitokiais principais paremtų bendruomenių antplūdžiais, pradėjusiais naująjį Europos laikmetį - Karių epochą.

Būtent dėl jų šiandien kalbamės indoeuropietiška kalba, paplitusia iki mūsų su gyvulių augintojais, atklydusiais nuo Kaspijos ir Juodosios jūros stepių. Ši kultūrų sandūra toli gražu nebuvo taiki, - archeologams palikusi šimtus Senosios Europos sudegintų gyvenviečių ir masines kapavietes, bet taip pat ir naujoviškus palaidojimus pilkapiuose, vežimų liekanas, prijaukintą arklį ir ginklus - akmenines kuokas ir bronzinius durklus.

Visa tai Gimbutienė aprašė prieš 65 metus, bet tikrojo pripažinimo sulaukė tik šiandien, su naujaisiais DNR tyrimais", - pasakoja I. Merkytė.

Trečioji parodos dalis ne mažiau svarbi. Ji - apie pačią Marijos Gimbutienės asmenybę ir jos gyvenimą - apie moterį, pasitraukusią iš Lietuvos dėl sovietų okupacijos, ištvėrusią migracijos keliamus sunkumus, bet neatsisakiusią savo svajonių ir tapusią pasaulinio garso mokslininke. Jos gyvenimas - tai absoliučiai išskirtinė istorija.

Parodą palydi keturios specialios edukacijos vaikams ir ekskursija suaugusiems, taip pat specialiai sukurta suvenyrų linija ir parodos katalogas Europos ištakos: deivės ir kariai.