Buvusio pašto pastatą siūlo paversti mokslo ir meno centru

Galimybių studijos rengėjai nagrinėjo daugybę įvairių pasiūlymų, kas galėtų atsirasti senuosiuose pašto rūmuose: nuo pašto, turizmo informacijos centro iki santuokų registravimo vietos, muziejaus ar restorano. Kūrybinių dirbtuvių metu liepos mėnesį buvo išgrynintos trys galimos komplekso įveiklinimo koncepcijos.

Pirma idėja orientavosi į didžiulį kūrybinių rezidencijų poreikį ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Pasiūlyta sukurti išplėtotą ir specializuotą infrastruktūrą, kuri tarnautų tikslinių programų pritraukiamiems specialistams, vietos kūrėjams, eiliniams miesto gyventojams – Baltijos meno rezidencijos centrą.

Antra idėja orientuota į ryšių ir komunikacijos centro kūrimą, kuriame būtų pristatomas istorinis paveldas ir šiuolaikinės technologijos, o veikla būtų orientuota į įvairių komunikacijos formų ir būdų nagrinėjimą, patyrimą, sudarytos sąlygos saviraiškai, debatams, kūrybiškumui, bendradarbiavimui ir kūrybiniam mąstymui puoselėti.

Trečia koncepcija pasiūlė įkurti žymaus pasaulinio lygio mokslininko astronomo, gimusio Klaipėdoje F. W. Argelanderio vardo meno ir mokslo centrą, kuris būtų orientuotas į mokslo bei meno sintezę ir „naviguotų“ lankytojus tarp praeities pasiekimų (paveldo) ir aktyvaus ateities kūrimo (edukacijos ir bendradarbiavimo). Daugiausia dėmesio skiriama XXI a. gebėjimams ugdyti per patyriminę edukaciją.

Visos trys idėjos siūlė pirmuosius aukštus maksimaliai atverti visuomenei, įkurti reprezentacines, susibūrimo ir bendravimo erdves, numatytos nuolatinių parodų vietos teminėms istorinėms ekspozicijoms bei erdvės renginiams ir kintančioms ekspozicijoms.

Daug dėmesio skirta edukacinėms ir bendradarbystės erdvėms. Numatytos ir laikino apsistojimo vietos: kūrybinės rezidencijos, kavinės, dirbtuvės ir darbo erdvės, infocentras su simboline pašto (atvirukų išsiuntimo) funkcija.

Daugiausia palaikymo ir vystymo potencialo kūrybinių dirbtuvių dalyviai bei svečiai įžvelgė Argelanderio centro idėjoje, kuri apima kūrybinių rezidencijų ir komunikacijos centro funkcijas.

Specialistams šias tris idėjas įvertinus finansiniu, teisiniu aspektais, išanalizavus galimus vystymo būdus bei galimas rizikas, rekomenduota svarstyti apie Argelanderio centro įkūrimą.

Galimybių studiją rengusios VšĮ „Idėjos miestui“ vadovė architektė dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė komentavo, kad būtent ši idėja apima visus tris siūlytas alternatyvas.

„Mūsų tikslas buvo išsaugoti kultūros paveldo objektą ir jį įveiklinti surandant naują prasmę šitam objektui, atliepti visuomenės poreikius vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.  Buvo svarbu pasiekti, kad kompleksas tarnautų visuomenės poreikiams ir būtų prieinamas kultūros ir kitoms veiklos. Turi būti naudojamas efektyviai ir kiek įmanoma tvariai“, - sakė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Daugiau nei 7 mln. eurų

Visos trys idėjos panašios investicijų atžvilgiu. Įsigyti pastatų kompleksą prireiks daugiau nei 1,5 mln. eurų. Baltijos meno rezidencijų centrui įkurti gali reikėti apie 7,8 mln. eurų, Komunikacijų centrui – daugiau nei 7 mln. eurų, o Argelanderio centrui – 7,3 mln. eurų.

Numatomos centro pajamos galėtų būti gaunamos iš nuomos – apgyvendinimo, komplekso erdvių. Muziejaus bilietai, edukacinės veiklos, suvenyrų pardavimas gali atnešti kasdienių pajamų. Gali būti įkainojamos ir paslaugos: renginių organizavimas, rezidencijų ekspertinės konsultacijos ir t. t.

Skaičiuojama, kad būtent Argelanderio centro idėja generuotų daugiausia ekonominės naudos.

Reikalinga nauja biudžetinė įstaiga?

Galimybių studijos rengėjai rekomendavo pripažinti Klaipėdos centrinio pašto kompleksą valstybinės reikšmės kultūros paminklu, įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą ir perimti turtą iš Lietuvos pašto.

Rekomenduojama kuo skubiau stabilizuoti pastatų būklę pirmenybę teikiant pagrindinio korpuso bokšto ir stogo tvarkymui.

Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekse siūloma kurti daugiafunkcę kultūros erdvę – F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, kurios įprasmina istorinį palikimą ir ugdo pažangią ateities visuomenę.

Valstybės biudžeto lėšomis sutvarkius pastatą rekomenduojama Klaipėdos miesto savivaldybei tapti pagrindine komplekso operatore ir veiklų vykdytoja.

„Kadangi svarstytos alternatyvos finansiškai neatsiperka, tačiau kuria socioekonominę naudą, rekomenduojama kompleksą vystyti valstybės biudžeto ir Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšomis, pasitelkiant kitus projekto partnerius ir rėmėjus. Taip pat rekomenduojama steigti naują savivaldybės biudžetinę įstaigą, kuriai patikėjimo teise būtų perduotas Klaipėdos centrinio pašto kompleksas“, - teigė I. Urbonaitė-Vadoklienė.

Tačiau galimybių studijos pristatyme dalyvavęs Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, nors ir dėkojo už padarytą didžiulį darbą, suabejojo naujos biudžetinės įstaigos reikalingumu.

„Pateikėte daug įvairių samprotavimų, minčių, idėjų. Reikės ilgai virškinti, galvoti, lyginti. Medžiagos labai daug. Diskutuotinas reikalas dėl naujos įstaigos steigimo ir savivaldybės valdymo.

Matome tam tikras problemas ir baimes, kurių gali iškilti. Kas gali paneigti, kad tas centras negalės išsilaikyti ir galbūt turės būti dotuojamas iš savivaldybės biudžeto, kas gali paneigti. Niekas negalim pasakyti, kas bus už trejų ar penkerių metų“, - abejones išsakė vicemeras.

Jis užsiminė, kad galbūt savo nuomonę apie pasiūlytą idėją galėtų išsakyti ir miestiečiai.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigė, kad informacija bus pristatyta Vyriausybei.

„Tikimės, kad studija ir rezultatas padės rasti pačius geriausius, optimaliausius sprendimus ir įtikins judėti tuo keliu, kad šis pastatas būtų išsaugotas, aktualizuotas ir prieinamas visuomenei, kad būtų tas tikslas pasiektas. Nebus lengva, kiekviename etape reikės ieškoti pačių geriausių sprendimų, bet turime žiūrėti optimistiškai ir siekti to tikslo. Jei turi užsispyrimo, dažniausiai tai pavyksta.

Laukia ir diskusijos su savivaldybe, reikės išsigryninti pozicijas, požiūrius, aiškiai žinoti be tam tikrų prielaidų. Reikės konkrečių sutarimų, ar judame taip, ar matome vienodai tą ateitį. Tada galime pasiekti rezultatą“, - komentavo viceministras.

Šiuo metu buvusio pašto patalpos nenaudojamos, išskyrus keletą kabinetų. Pastate esančių patalpų interjero apdaila susidėvėjusi, daug kur kabinetuose likę seni baldai. Pastato raudonų plytų fasadų būklė labai bloga: byra plytos, ant pažeistų fasado vietų auga augalai, ypač prasta pašto bokšto mūrinių konstrukcijų būklė.

Pašto paslaugos – daugiau nei 150 metų

Galimybių studijos rengime dalyvavęs istorikas Vasilijus Safronovas apžvelgė pašto rūmų istoriją. Pasak jo, istorinių duomenų apie užstatymą dabartinio sklypo Liepų g. 16 aplinkinėje teritorijoje turima nuo XVII a. vidurio.

„Istoriniai duomenys patikimai liudija du sklype stovėjusius pastatus: senąjį, vieno aukšto su mansarda, statytą apie 1790 m., nugriautą 1890 m., ir naująjį, dabartinį, kurio statyba baigta 1893 m.“, - vardijo istorikas.

1890 m. pašto komplekso projektą parengė Berlyno architektas Hermann Schoede. Pastato statybos dokumentai šiuo metu saugomi Vokietijos federaliniame archyve. Statybai vadovavo pašto statybos patarėjas Julius Nöring.

Pasak V. Safronovo, naujojo pastato kompleksą iš pradžių sudarė trys ar keturi korpusai. Trys iš jų suprojektuoti palei dabartinę Liepų gatvę, vienas tuo pat metu ar vėliau atsirado sklypo gilumoje, jame gyveno pašto tarnautojai.

Pagrindinio korpuso pirmame aukšte suprojektuotos pašto ir telegrafo patalpos, antrame aukšte – pašto direktoriaus tarnybinis butas, baterijų stotis ir telefonisčių patalpos, pastogėje – pašto pastato prižiūrėtojo tarnybinis butas. Rytiniame vieno aukšto korpuse buvo pagalbinės patalpos (sandėlis, malkinė, arklidė), vakariniame – pašto vežimų garažas.

Manoma, kad paskutinis prieš Antrąjį pasaulinį karą korpusas (5-asis) komutatoriui iškilo 1930–1931 m.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pagrindinis korpusas gerokai nukentėjo – buvo subombarduotas bokštas, pastatas neteko vakarinio frontono. Viduje jis buvo iš dalies perplanuotas, atnaujinta apdaila.

Išorės restauravimo darbai (įskaitant 1977 m. atstatytą bokštą), paskui ir pastato vidaus (pirmiausia operacijų salės) restauracija atlikta 1970 m. ir 1978 m.

Vėliausiai nuo XVIII–XIX a. sandūros iki 1841 m. Šis kompleksas buvo gyvenamasis namas. XIX a. pr. jis pirma priklausė Argelanderių, po to Ruppelių šeimai. Vėliau jis buvo apskrities valdytojo būstinė, priklausė Prūsijos karalystės iždui.

Tačiau ilgiausiai, nuo 1864 m. iki 2019 m. čia buvo įvairios ryšių funkcijos ir paslaugos: paštas, telegrafo ir telefono aptarnavimo stotys, kurį laiką veikė studija radijo laidų transliacijoms.

„Paštas šiame sklype veikė 155 metus, keitėsi tik jo savininkai ir pavadinimai“, - reziumavo V. Safronovas.

Nuo 1987 m. pastato funkciją papildė karilionas. Tai antras Lietuvoje įrengtas karilionas po Kauno. Koncertai 2006 m. pakeistais varpais rengiami iki šiol - juos rengia Klaipėdos koncertų salė.

Pasak istoriko V. Safronovo, architektūriniu požiūriu šis pašto kompleksas nėra vienetinis statinys - Vokietijos imperijoje buvo daugiau panašių statinių.

Panašūs architektūriniai sprendimai matomi pašto rūmų Štolpe (dab. Slupskas, 1879), Alenštaine (dab. Olštynas, 1887), Štralzunde (1888), Vismare (1888), Įsrutyje (dab. Černiachovskas, 1890) architektūroje, taip pat Rytų Prūsijos mažesniuose miesteliuose – Krance (dab. Zelenogradskas), Piliavoje (dab. Baltijskas) ir kt.

Klaipėdos kompleksą iš kitų panašaus pobūdžio projektų išskyrė vertikalė – 41 metro aukščio bokštas.