Kūčių magija

Krikščioniškos Kalėdos įsitvirtino senųjų žiemos saulėgrįžos švenčių vietoje. Praeityje beveik visos pasaulio kultūros šitą astronominį momentą - vėl pradedančią ilgėti kasdienę Saulės kelionę dangaus skliautu - pastebėjo ir vienaip ar kitaip aktualizavo apipindamos mitais ir ritualais.

Mitinis laikas

Pasak etnologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento daktaro Arūno Vaicekausko, buvo tikima, kad šventės metu atliekami burtai išsipildo, nes tas laikas yra kitoks - mitinis pasaulio sukūrimo laikas.

„Mitinis laikas neturi laiko tėkmės. Nekinta ir tokio pasaulio fizinės savybės. Jos visuomet išlieka tokios, “kokios buvo pasaulio pradžioje".

Toks šventinio laiko savybių suvokimas sąlygojo tikėjimą, esą iki Kūčių reikia grąžinti skolas ar susitaikyti: nes, jei būsi skolingas ritualiniu metu, būsi skolingas visą laiką. Jei susitaikysi, ar priešingai - nesusitaikysi, visa tai taip pat persikels į ateitį.

Dėl mitinio laiko kitoniškumo atsirado ir tikėjimai, kad Kūčių vidurnaktį prabyla gyvuliai", - teigia etnologas.

Ritualinė vakarienė

Pasak mokslininko, Kūčios savo apeigų struktūra yra artimiausios archajiškoms, senosioms kaimo bendruomenės šventėms, nes pagrindinis jų akcentas būdavo bendruomenės susibūrimas ir gausios vaišės.

"Gausios vaišės žemdirbių kultūroje įeidavo beveik į kiekvienos šventės ritualinę struktūrą. Kūčios tai išlaikė iki šiol. Dabar dauguma lietuvių ant Kūčių stalo deda 12 patiekalų ir sieja juos su 12 Jėzaus apaštalų.

Archajiškas šio skaičiaus paaiškinimas, kad 12 valgių simbolizuoja 12 sočių mėnesių. Neretai teigiama, kad ant stalo turi būti 9 patiekalai. Rečiau, kad - 13.

Iš tiesų tas skaičius ne toks jau ir svarbus. Svarbiausia - kad per Kūčias būtų valgomas ne vienas patiekalas, o daug", - sako A. Vaicekauskas.

Svarbus Kūčių vakarienės aspektas - dėmesys mirusiems protėviams ir anapusiniam pasauliui.

„Anksčiau lietuviai mirusius savo protėvius pagerbdavo ant grindų nuliedami šiek tiek gėrimo, numesdami maisto. Tai buvo skirta mirusiųjų vėlėms, šventės metu aplankančioms gyvuosius. Iki šiol išliko tradicija palikti per naktį nenukraustytą stalą ar pasimelsti už mirusiuosius. Ritualine prasme tai yra visiškai tas pats. Senesnę apeigos formą pakeitė naujesnė, bet pati apeiga išliko“, - sako A. Vaicekauskas.

Kūčių ryšį su mirusiųjų pasauliu, anot A. Vaicekausko, rodo ir tai, kad ant Kūčių stalo tradiciškai patiekiami patiekalai iš grybų, uogų, žuvies.

"Pagal senąjį žemdirbių suvokimą pasaulį galima skirstyti į dvi dalis: žmonių pasaulį ir antgamtinį pasaulį. Žmonių pasaulis baigiasi su žmonių apgyvendinta erdve. Už jos ribos yra kitas, laukinės gamtos, pasaulis, kuris simbolizuoja ir antgamtinį, anapusinį pasaulį.

Grybai, uogos ir žuvis yra iš anapusinio pasaulio, ir ant Kūčių stalo simbolizuoja būtent jį.

Ritaliniai patiekalai visada yra tie patiekalai, kurie svarbiausi duotai kultūrai duotu laiku. Mūsų kultūra - ruginės duonos kultūra. Todėl duona yra pagrindinis ritualinis visų švenčių, apeigų, įskaitant Kūčias, simbolinis maistas", - aiškino etnologas.

Kūčios savo apeigų struktūra yra artimiausios archajiškoms, senosioms kaimo bendruomenės šventėms, nes pagrindinis jų akcentas būdavo bendruomenės susibūrimas ir gausios vaišės.  Asociatyvios „Pexels“ nuotr.

Pora - ne pora

Pasibaigus Kūčių vakarienei, artėjant vidurnakčiui, burtai tapdavo savotiška jaunimo pramoga su tam tikru mistikos aspektu. Daugiausiai Kūčių būrimų susijusių su meile ir santuoka.

Jei merginai pavyksta į glėbį vienu sykiu apglėbti porinį skaičių tvoros statinių, paimti porinį skaičių malkų į glėbį ar pagriebti į saują porinį skaičių kūčiukų, riešutų - žadamos vestuvės. Jeigu skaičius neporinis - laukia dar vieneri metai be poros.

Dar netekėjusi mergina vidury Kūčių nakties turi nuoga nubėgti iki pirties, apibėgti 3 kartus aplink pirtį ir pasižiūrėti pro langą. Ką pro langą pamatys - tas ir taps jos išrinktuoju.

Vaikinams gi siūloma stebuklingą naktį pažiūrėti į veidrodį: jei praslinks merginos siluetas, bus vestuvės, bet gali pasirodyti ir karstas, pranašaujantis mirtį.

Kūčių naktį reikia išeiti į kiemą ir paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Iš kurios pusės išgirsit pirma - tai reikš, kad jūsų būsimas vyras ar žmona bus kilę iš to krašto. Jeigu neloja - gal tais metais dar nesutiksit savo antros pusės.

Įpilti į dubenį vandens ir sukti jį tol, kol atsiras verpetas. Tada įmesti du angliukus. Jei vanduo juos suneš į krūvą - ištekėsi, susirasi draugą(-ę}, jei ne - liksi vienas(-a).

Jei anglių po ranka nėra, galima pasiimt dubenėlį su vandeniu ir auksinį, geriausia vestuvinį, žiedą. Atsisėdus prieš veidrodį prietemoj žiedą tris kartus pamirkyt į vandenį ir žiūrėti pro vidurį. Turėtum pamatyti būsimą savo vyrą ar žmoną.

Jei nieko neišvysite, tada vidurnaktį į dubenį sklidiną vandens reikia įberti šiek tiek pelenų, cukraus ir druskos. Viską gerai sumaišyti. Kai vanduo „nurims“, įmesti į jį savo ir mylimojo plaukus. Palikti dubenį iki ryto. Jeigu plaukai ryte bus nutolę vienas nuo kito, gali būti, kad kitais metais jūs nutolsite nuo mylimojo. Jeigu plaukeliai liesis vienas su kitu, bus persipynę, tikėtina, kad laukia vestuvės ir šilti santykiai su išrinktuoju.

Paimkite du degtukus, įstatykite juos degtukų dėžutės šonuose ir užstumkite viršutine dėžutės dalimi, o tuomet uždekite. Jeigu sudegę degtukai „žiūrės“ vienas į kitą, galima teigti, kad jūsų laukia sėkminga ateitis su išrinktuoju. O štai nusisukę į skirtingas puses išduoda nesklandumus, gal net išsiskyrimą.

Sudėkite vyriškus ir moteriškus batus į maišą, nežiūrėdama ištraukite vieną batą. Jei batas vyriškas, šiais metais neliksite vieniša, jei moteriškas - teks dar palūkėti.

Kūčių vakarą reikia paimti batą ir atsistoti nugara į duris ir mesti batą per petį. Jei bato nosis atsisuks į duris - tai greit ištekėsi, jei ne - negreit.

Kūčių vakarą reikia atsargiai su peiliu nulupti obuolio žievę ratu taip, kad ji nesutrūktų. Ją reikia mesti per galvą atgal. Kaip nukritusi žievė susiraitys ant žemės, taip skaitykite pirmąją mylimojo (-osios) vardo raidę.

Kūčių naktį mylimąjį galima ir susapnuoti. Tik reikia iki vidurnakčio susišlapinti galvą ir su šlapiomis šukomis susišukuoti. O einant miegoti tas šlapias šukas padėti po lova. Sapne tu eidama nukrisi nuo tilto ir tave sugaus tavo išrinktasis.

Dar galima pasidaryti 12 kortelių. Ant 6 kortelių surašyti pažįstamų vaikinų vardus, ant kitų - 6 nepažįstamų vardus. Einant miegoti visas korteles sumaišyti ir pasidėti po pagalve. Rytą tuoj pat pabudus ištraukti vieną kortelę iš po pagalvės. Toks ir turėtų būti būsimojo vyro vardas.

Ateities spėjimai

Paprasčiausias Kūčių burtas - iš po staltiesės traukti šieną ir spėti gyvenimo trukmę: ilgas šiaudas reiškia ilgą ir laimingą gyvenimą.

Ateities spėjimams buvo naudojamos ir vaško žvakės.

Pasiėmus degančią žvakę skystu jos vašku pripildyti šaukštą, o vėliau supilti jį į dubenį su vandeniu. Pagal iš vandens ištrauktą vaško formą bus galima spėti, kas lauks ateinančiais metais.

Po apverstomis lėkštutėmis galima paslėpti rožančių, žiedą, pinigą arba kitokių daiktų. Tada jas būtina sumaišyti ir pradėti traukti daiktus. Pagal tai, ką ištraukiate, spėjama, kas laukia kitąmet.

Kūčių vakarą paimti knygą, pinigą ir krepšį. Išdėlioti juos po kambarį. Tada nusisukus mesti batą per save. Jei batas (bato priekis) bus nusisukęs į duris - jūs iškeliausite. Jei į pinigą - praturtėsite. Jei į krepšį - būsite darbingas. Jei į knygą - teks pasimokyti.

Per Kūčias surinkite visus batus iš viso namo ir įdėkite į maišą ar krepšelį. Tada reikia juos imti po vieną iš maišto iš dėti eilute link durų. Kieno batas bus paskutinis (prie durų), tas pirmas išsikraustys iš tų namų.

Per Kūčias ištraukus dvilypį lazdyno riešutą, nakčia jį reikia pasidėti po pagalve, o Kalėdų rytą - į piniginę. Tada joje visada bus pinigų.

Kalėdų ženklai

Tikima, kad Kūčių naktį ir orai pranašiški.

Žvaigždėtas dangus, į krūvas susibūrusios žvaigždės reiškia gerus, derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų, uogų, jei smarkus vėjas - daug riešutų ir laukinių obuolių.

Sniegas per Kalėdas - puikus ženklas, žadantis derlingus ir gausius metus.

Jei per Kalėdas miške medžiai apšarmoję, bet šiaip jau lauke nelabai šąla - vasara bus lietinga, gali tikėtis stiprių perkūnijų.

Bet jei Kalėdos - juodos, tai Velykos bus baltos.