Koviniai šunys kanda, bet valstybė jų „nemato“

Skaudi nelaimė Alytuje įvyko liepos 18-osios pavakarę. Privačioje teritorijoje, šalia nuosavo namo, pitbulterjero mišrūnas užpuolė ir apkandžiojo devynerių metų mergaitę.

Teigiama, kad nukentėjusioji buvo atėjusi pas savo draugę.

Nepilnametei agresyvus pitbulis beveik nukando koją, ji neteko daug kraujo. Mergaitė skubiai nugabenta į Kauno klinikas, kuriose operuota.

Į kiemą ištemptą mažametę iš šuns nasrų išgelbėjo vaiko klyksmą išgirdusi drąsi kaimynė. Ji nelaukė, kol atvyks iškviesti policininkai. Pitbulį auką paleisti privertė daužydama jį grėbliu.

Mirtinai sukandžiojo vaikus

Klaipėdiečiai dar nepamiršo prieš beveik 20 metų uostamiestyje įvykusios kraupios tragedijos.

2003 metų gegužės pabaigoje Žardininkų gatvėje stovinčio penkiaaukščio dviejų kambarių bute pitbulterjero nasruose žuvo vos devynių mėnesių mergaitė. Šuo, įsikabinęs jai į sprandą, perkando miego arteriją.

Nelaimė įvyko močiutei maitinant ant kelių pasisodintą anūkę.

Mergytei iš rankų iškrito gabalėlis duonos, ši pasilenkė jį pakelti. Į judesį sureagavęs kovinis šuo netikėtai ir puolė.

Šuo, kuris vėliau buvo užmigdytas, priklausė mažylės dėdei.

Prieš kiek daugiau nei penkerius metus vos ne analogiška nelaimė įvyko Šilutėje. Iš netvarkingo voljero ištrūkusio agresyvių šunų veislei nepriskiriamo, tačiau šeimininkų tinkamai neprižiūrėto dobermano auka tapo lauke paliktame vežimėlyje miegojęs vos vieno mėnesio kūdikis.

Sugriebęs kūdikį šuo jį ištempė iš vežimėlio, sukandžiojo ir laikydamas nasruose nešiojo po kiemą bei išbėgo į gatvę.

Tuo metu pro šalį atsitiktinai važiavę policininkai pagalvojo, kad šuo nešasi lėlę. Po akimirkos supratę, jog tai vaikas, prieš gyvūną panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Tazer“.

Atėmę iš dobermano gyvybės ženklų jau nerodžiusį kūdikį, policininkai jį skubiai nuvežė į ligoninę. Tačiau medikai berniukui padėti buvo bejėgiai. Jo gyvybė užgeso šuniui perkandus gerklę.

Anksčiau šuo jau buvo įkandęs kitam šios daugiavaikės šeimos vaikui, tačiau į šį signalą nesureaguota.

Dobermanas užmigdymo išvengė. Po gyvūnų priežiūros centre praleistų pusantrų metų jį išsivežė naujas šeimininkas.

Situacija gerėja

Policininkų teigimu, sunkiai šunų sužalotų žmonių per pastaruosius keletą metų uostamiestyje neužfiksuota.

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus viršininko Albino Misevičiaus, dažniausiai klaipėdiečiai skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius ar dviračiais važiuojančius žmones.

Yra buvę keletas atvejų, kai šunys žmonėms įkando.

„Šių metų birželį užregistruotas įvykis Dusetų gatvėje. Šuo, kuris buvo be antsnukio, įkando septynerių metų vaikui į koją ir apkandžiojo kitą šunį. Dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Misevičius.

Grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno savininkams gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų. Jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.

Jei žala padaryta, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų. Nusižengus pakartotinai - nuo 300 iki 550 eurų.

Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnų duomenimis, 2019 m. ir 2020 m. dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, dėl kurių atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, uostamiestyje surašyta po aštuonis protokolus.

Pernai užfiksuoti penki tokie pažeidimai. Šiais metais iki liepos 20 d. - du.

Problemos „nėra“

„Vakarų ekspreso“ paklaustas, kokia yra Lietuvoje situacija su kovinių ir pavojingų veislių šunimis, žinomas kinologas, šunų dresuotojas ir Baltijos kinologijos centro įkūrėjas Vytautas Gustaitis žodžių į vatą nevynioja.

"Absoliučiai palaida bala. Anksčiau buvo kontrolė, kursai agresyvių ir pavojingų šunų savininkams. Dabar nebeliko nieko.

Vienu ypu viską nubraukė, tartum kovinių ir pavojingų šunų Lietuvoje nebeliko. Nors liko ir jie, ir visos su jais susijusios problemos.

Bet mūsų valdžiai jos neegzistuoja. Nors ne tik sukandžioti žmonės, bet ir keli vaikai neteko gyvybių. Nueita pačiu lengviausiu keliu.

Ir kiek dar reikės tragedijų, kad vėl viską prisimintume. Kiek dar reikės tokių pamokų, kad suprastume, jog šuns bet kaip laikyti negalima, kad tai didžiulė atsakomybė", - atvirai rėžė V. Gustaitis.

Baltijos kinologijos centro prezidento teigimu, draudimas Lietuvoje auginti ir veisti kovinių ir pavojingų veislių šunis yra butaforinis.

"Draudimas tarsi ir yra, bet niekas nekontroliuoja, kaip jo laikomasi. Todėl niekas į jį nekreipia jokio dėmesio. Kaip ir į kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų sąrašą.

Tokie šunys auginami ir veisiami. Juos nesunku atsivežti ir iš užsienio. Jei tokio šuns neženklinsi ir niekur neužkliūsi, gali sau ramiausiai auginti", - patikino V. Gustaitis.

Koviniai šunys Lietuvoje yra populiarūs, todėl dauginami ir pardavinėjami. Paklausa labai didelė, nes, vos tik paskelbus apie parduodamus šuniukus, jie išgraibstomi kone akimirksniu.

Gyvenimas baimėje

Kinologo žodžius patvirtina ir kasdien ne savo noru su koviniais šunimis susiduriantys žmonės.

"Kaimynas laiko amerikiečių pitbulterjerų veislės šunį, kuris yra visiškai nesocializuotas ir agresyvus.

Šuo kasdien sistemingai vedžiojamas be antsnukio ties įėjimu į mūsų kiemą ir namą, todėl jau metus laiko neturime galimybės saugiai išeiti pasivaikščioti. Iš namų saugiai galime išvykti tik automobiliu.

Šuo niekada nevedamas pasivaikščioti toliau nuo namų, matyt, bijant daugiau nusiskundimų, tačiau mes gyvename nuolatinėje baimėje„, - “Vakarų ekspresui" guodėsi viena moteris.

Kreipimasis į teisėsaugą nepadėjo.

"Nors ir yra įstatymai, jie visiškai neveikia. Įrodyti šuns veislę Lietuvoje yra neįmanomas dalykas.

Internete pilna grupių, kuriose pitbulių savininkai žarstosi patarimais, kaip įsigyti šunis ir nuslėpti jų veislę.

Rekomenduoja tiesiog paslėpti šuns dokumentus ir pirmo vizito pas veterinarą metu nurodyti, kad tai mišrūnas.

Tada jo veislę įrodyti tampa neįmanomu dalyku, nes nors kinologas ekspertas ir nustato, kad „šuo turi amerikiečių pitbulterjerų veislės bruožų, tačiau priskirti jo konkrečiai veislei neįmanoma nesant kilmės dokumentų. Ir tai pavieniai atvejai“, - teigė kovinio šuns kaimynystėje priversta gyventi moteris.

Kaltas ne šuo

V. Gustaičio teigimu, visa atsakomybė dėl gyvūno elgesio tenka jo šeimininkui.

"Kodėl šuo puola žmones? Atsakymas yra labai paprastas. Netaisyklingas auklėjimas ar net visiškas jo nebuvimas.

 

Dėl to į mūsų centrą kreipiasi labai daug žmonių. Ir vakar skambino iš Klaipėdos ir paprašė užmigdyti šunį, kuris namuose neva staiga pasiuto ir pradėjo visus kandžioti.

Paklausiau, kur jį lavino, ir išgirdau, kai niekur. Priežastis yra netaisyklingas šeimininko elgesys. O koks, jis tik vienas žino.

Vien įsigyti gyvūną neužtenka. Šuo yra protingas padaras ir jį reikia lavinti. Būtina su juo užsiimti. Jei šeimininkas to neatlieka, šuo užsiima saviaukla. Pusantrų metų subręsta ir ką turi genetikoje, tą ir išleidžia į paviršių", - sakė V. Gustaitis.

Kinologo teigimu, saugių šunų veislių yra, tačiau su kiekvienu gyvūnu, jo elgsena ir valdymu reikia labai gerai susipažinti.

"Reikia viso to išmokti ir tada problemų nebus. Vien paskaityti knygučių neužtenka. Ar daug matėte, kad apie šunis būtų rašoma neigiamai?

Sako, ai, čia tik šuo. O jis turi 42 dantis ir paprasto jo sąkandžio jėga - 800 kg į kvadratinį centimetrą. Įsivaizduokite, kokia jėga jis suspaudžia auką, jei krokodilo - tik 212 kg.

Aš visiems sakau, jog yra du etapai. Pirmas - šuns įsigijimas, antras - dresūra. Be antrojo negali būti net kalbos apie pirmąjį", - konstatavo V. Gustaitis.