Kortelė ar grynieji: kas labiau padeda vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Ekspertai pastebi, kad grynieji pinigai svarbūs pradedant vaikus mokyti finansinio raštingumo, tačiau vyresniame amžiuje svarbu vaikus supažindinti ir su mokėjimo kortelėmis. Juk tikėtina, kad daugiausiai, o gal ir vien tik skaitmeniniais pinigais vaikai naudosis užaugę. 

Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, vaikus finansinio raštingumo vertėtų mokyti nuo ankstyvo amžiaus. Tai ne tik padeda juos mokyti skaičiuoti, bet ir ugdo savarankiškumą, sprendimų priėmimo įgūdžius.

„Apie įvairius dydžius, vienetus, kainas galime pradėti kalbėti, kai vaikas vos pradeda pažinti skaičius. Žaidžiant parduotuvę namuose arba apsiperkant, reikėtų įtraukti ir vaikus, pavyzdžiui, paprašyti atnešti pieno, kuris kainuoja 1,80 euro, ir panašiai.

Vėliau, kai vaikas geba sudėti vienaženklius skaičius, galime leisti skaičiuoti pinigus, juos surūšiuoti pagal dydį – tai jam padės suvokti monetų vertę“, – sako S. Strockytė-Varnė. 

Mokėjimo kortelė – jau nuo pradinių klasių

Su grynaisiais pinigais vaiką rekomenduojama supažindinti jam sulaukus 4–6 metų. Svarbu ne tik mokyti jį pažinti kainas, skaičiuoti pirkinių sumą, bet ir kalbėti apie tai, kodėl kainos skiriasi, nuo ko tai priklauso.

Mokėjimo kortelių ir skaitmeninių pinigų eilė ateina vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Visgi vaikus auginančių tėvų apklausa parodė, kad kortelę turi tik kas ketvirtas (27 proc.) 7–10 metų vaikas.

Šios amžiaus grupės vaikus auginantys tėvai mano, kad jų atžalos yra tiesiog per jaunos turėti banko kortelę. Tiesa, yra ir tokių, kurie paprasčiausiai nežino, kad jau 7 metų vaikas gali turėti kortelę. 

S. Strockytės-Varnės teigimu, turėti mokėjimo kortelę pradinių klasių mokiniai nėra per jauni: „Kuo anksčiau vaikas įpras naudotis kortele, tuo bus mažesnis skirtumas, kaip mokysite juos elgtis su pinigais – naudojant grynuosius pinigus ar kortelę.

Žinoma, duodant kortelę, būtina sudaryti sąlygas vaikui stebėti likučius ir pinigų srautus mobiliojoje programėlėje, t. y., turėti telefoną ar planšetinį kompiuterį. Taip išvengsite rizikos, kad vaikas praras nuovoką, kiek turi pinigų.“

Vaikams patogu, tėvams naudinga

Nors keturi iš penkių (82 proc.) 15–17 metų paauglių banko kortelę turi, į ją kišenpinigius perveda ne visi tėvai: 63 proc. paauglių tėvų tam vis dar naudoja grynuosius pinigus. Dažniausias jų paaiškinimas – taip duoti pinigų tiesiog patogiau. 

Anot S. Strockytės-Varnės, skaitmeniniai pinigai yra šiuolaikinių vaikų ateitis – didelė tikimybė, kad užaugę jie  daugiausiai jais arba vien tik jais ir naudosis. Juk ir dabar nemažai suaugusiųjų su savimi turi tik mokėjimo kortelę ir grynųjų nesinešioja.

Todėl vaikui mokėjimo kortelė ir banko sąskaita turėtų tapti pagrindine jo asmeninių finansų valdymo priemone. 

 „Vaikams kasdienės bankininkystės paslaugos yra nemokamos, jie patys gali stebėti sąskaitos likutį mobiliojoje programėlėje savo telefone.

Jei vaikas turi kortelę, ir tėvams daug patogiau: nereikia nuolat ieškoti smulkių pinigų kišenpinigiams, be to, visos išlaidos puikiai matomos sąskaitos išraše.

Tai yra puiki priemonė kalbėtis su vaiku apie jo finansus: ar jis pamena, kur išleido pinigus, kiek turi santaupų, ar pavyksta laikytis taupymo plano ir panašiai“, – sako SEB atstovė.

Pinigus maistui derėtų atskirti nuo kišenpinigių

Kai kuriais atvejais kortele vaikai nesinaudoja arba jos neturi dėl to, kad ja negalima atsiskaityti mokyklos valgykloje.

Visgi tai neturėtų tapti priežastimi visiškai nesinaudoti kortele – juk ja galima atsiskaityti daugelyje kitų vietų, parduotuvių, be to, prireikus pinigų vaikas gali pasiimti iš bankomato.

Pašnekovė taip pat pastebi, kad pinigus, skirtus maistui mokykloje, rekomenduojama atskirti nuo kišenpinigių, kadangi vyresnėse klasėse, ieškodami būdų sutaupyti savo norimiems daiktams, vaikai dažnai taupo paprasčiausiai nevalgydami mokykloje – kitaip sakant, savo sveikatos sąskaita.

Todėl mokant vaiką finansinio raštingumo svarbu nepamiršti ir kitų gyvenimo sričių, ypač sveikatos. 

SEB banko iniciatyva tyrimą atliko bendrovė „Norstat“, š. m. rugpjūčio mėnesį apklaususi 1000 25–60 metų  tėvų Lietuvoje, auginančių 7–17 metų  vaikus.