Kornelija Kupšytė: Klaipėda - Lietuvos violončelės sostinė

K. Kupšytė - jaunosios kartos solistė, tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtoja.

Klaipėdietę galima išvysti aktyviai koncertuojančią tiek Lietuvos, tiek užsienio didžiosiose scenose solo, taip pat su kameriniais ansambliais, Klaipėdos kameriniu orkestru.

Atlikėja pažintį su muzika pradėjo grodama fortepijonu, tačiau vėliau pasirinko violončelę, nes didžiausia svajonė buvo groti orkestre.

Laimėtą 5 000 eurų stipendiją ji pasiruošusi investuoti į savo instrumentą: juk geriausių šiuolaikinių Europos meistrų violončelė šiandien gali kainuoti ir 30 000 eurų.

Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos įvertinimu labiausiai džiaugėsi jos šeima. Atlikėja jau planuoja ir vestuves. Stipendijos įteikimo ceremonijoje „Švyturys Bhouse“ bare ją sveikino ne tik sesuo Teodora, bet ir sužadėtinis Tomas.

Sveikiname su laimėjimu. Kaip galėtumėte trumpai save pristatyti „Vakarų ekspreso“ skaitytojams?

Labai ačiū už sveikinimus. Esu klaipėdietė. Aš nuo pat paauglystės žinojau, kad noriu gyventi, būti, kurti Klaipėdoje. Tai yra pats nuostabiausias miestas, koks tik gali būti. Mano širdis, mano kraujas, viskas yra Klaipėdoje.

Muzikinį kelią pradėjau Eduardo Balsio menų gimnazijoje, po to mokiausi Stasio Šimkaus konservatorijoje.

Didžiąją gyvenimo dalį mokiausi pas Mindaugą Bačkų. Tik bakalauro studijų metu išvažiavau į Vilnių. Ten gavau labai daug žinių pas savo antrąjį mokytoją Edmundą Kulikauską.

Abiems savo mokytojams esu labai dėkinga, be jų tiek nebūčiau pasiekusi. Šiandien džiaugiuosi, kad yra tiek galimybių, kad galiu save realizuoti Klaipėdoje.

Po studijų pradėjau dirbti Klaipėdos kameriniame orkestre. Greta to, groju violončelių kvartete, styginių kvartete, trio su fortepijonu ir smuiku.

Ką jums reikškia gautas įvertinimas?

Švyturio Klaipėdos ateities stipendija verčia dar labiau didžiuotis miestu. Klaipėdoje yra tiek daug žmonių, kurie kuria, kurie daro, kurie myli, kurie dirba. Todėl labai svarbu, kad yra žmonės, įmonės, kurie mato, stebi ir įvertina kūrėjų darbą.

Svarbūs yra visi dalykai, tačiau būtent šioje stipendijoje man ir yra svarbiausia rūpestis. Man rūpestis yra viena svarbiausių žmogiškųjų vertybių.

Kam planuojate panaudoti stipendiją?

Planuoji skirti instrumentui atnaujinti. Savo violončelę turiu nuo 8 klasės. Jau seniai ją išaugau, tačiau muzikos instrumentai brangiai kainuoja. Jau gal penkerius metus apie tai galvoju, manau, kad stipendija yra reikšmingas paskatinimas.

Kokios buvo tos dienos kai vyko finalinis Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos balsavimas?

Nustebau, kad tiek daug žmonių yra palaikančių, kurie tiki ir serga už mane. Tai džiugino, buvo labai malonu. Labiausiai palaikė artimiausi draugai. Dalinosi informacija socialinuose tinkluose. Ypač aktyviai tai darė mano draugė Justė, kuri yra pati muzikantė, chormeisterė. Aišku buvo daug palaikymo ne tik iš draugų ir pažįstamų, bet ir žmonių iš šalies. Tokia parama labai motyvuoja.

Kokiame gyvenimo, kūrybos etape esate šiandien?

Esu įsisukusi darbuose, projektuose, planuose. Nuo pat vaikystės teko dalyvauti daugelyje konkursų Lietuvoje ir užsienyje. Ne kartą esu tapusi ir laureate, turiu daug įvairių diplomų. Dabar einu kita kryptimi. Nebenoriu varžytis, noriu koncertuoti, kurti, plėtoti, dovanoti, skleisti naujas idėjas publikai.

Ši stipendija yra netikėta. Kartais net nesusimąstau, kaip yra reikalingas tas palaikymas. Jaučiu, kad tai mane priverčia sustoti, pasidžiaugti, pamatyti daugiau prasmės. Tai rodo, kad žmonės mato, ką aš darau, kad džiaugiasi mano kūryba, muzika. Tai stumia į priekį.

Violončelė šiandien yra populiari?

Tikrai taip. Šiandien violončelė, paprastai tariant, pasaulyje yra ant bangos. O Klaipėda yra Lietuvos violončelės sostinė. Vienareikšmiškai. Mūsų pasididžiavimas yra Klaipėdos violončelės festivalis. Neįtikėtina, kiek pasaulinio garso violončelininkų per paskutinius penkerius metus buvo Klaipėdoje.

Ar Klaipėdoje yra pakankamai erdvės muzikai, kūrybai?

Nors esu violončelininkė, tačiau manau, kad pirmoje vietoje yra kultūra, kurią mes turime auginti, puoselėti. Kultūra žmogų padaro žmogumi. Erdvės, pastatai, salės taip pat yra labai svarbu, nes jos pritraukia žmones, čia žmonės susitinka. Labai džiugu, kad Klaipėda gali restauruoti Muzikinį teatrą, Koncertų salę.

Man asmeniškai artimiausia ir mylimiausia yra Klaipėdos koncertų salė, gal dėl to, kad esu darbuotoja, kas dieną ten esu. Dažnai koncertuoju. Tačiau muzikai, koncertui tinka įvairios erdvės. Tai gali būti net kavinė ar restoranas.

O kaip jums Klaipėda kaip miestas? Ar jis patrauklus jauniems žmonės? Kokius matote privalumus ar trūkumus?

Klaipėdoje jau šiandien visko vyksta labai daug. Pastebiu, kad anksčiau visi norėjo išvažiuoti iš Klaipėdos į sostinę, į užsienį. Dabar iš mano aplinkos žmonių labai daug kas nori sugrįžti. Gal tik problema yra, kad trūksta darbo vietų. Aišku, dauguma mano aplinkos žmonių yra muzikantai, kurie ieško veiklos muzikos srityje.

Klaipėda per pastarąjį dešimtmetį tikrai užaugo, ir tai labai džiugina. Manau, kad daug ką mes Klaipėdoje darome teisingai. Mums tik reikia nesustoti. Koncertai, festivaliai, visos iniciatyvos, akcijos, paramos... Turime tai vertinti ir dar labiau auginti.

Ar stipendijos laimėjimas pakeis jūsų gyvenimą?

Manau, kad gyvenimas nepasikeis. Kaip ir kiekvienam žmogui, labai reikia daugiau tikėjimo savimi, tikėjimo tuo, ką darai. Šitas įvertinimas, šitas rūpestis, kurį aš gavau, suteikia man jausmą, kad tai, ką darau, darau teisingai.