Kopoms sutvarkyti gali prireikti kelių šimtų tūkstančių eurų

Jos teigimu, ketvirtadienį Kuršių nerijoje kopagūbriams padarytą žalą apžiūrėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Kartu su Neringos meru Dariumi Jasaičiu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser įvertintas labiausiai nukentėjęs pajūrio ruožas ties Pervalka.

„Labai apmaudu, kad viena unikaliausių Lietuvos vietų patyrė tokią didelę žalą. Keičiantis klimatui vis dažniau tapsime tokių įvykių liudininkais. Miškai beveik sėkmingai atlaikė audras, todėl dabar svarbu ieškoti ne tik trumpalaikių kopų atstatymo būdų, tačiau ir ilgalaikių technologijų, kurios maksimaliai padėtų sumažinti audrų padarinius“, – teigė S. Gentvilas.

„Šiandien ieškome sprendimų, kurie kuo greičiu padėtų likviduoti padarytą žalą ir vėl leistų džiaugtis visuomenei Lietuvos unikaliu pajūriu“, –  teigė jis.

Ministerijos teigimu, labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai.

Audros pažeidė parko rekreacinę infrastruktūrą, apgadino apsauginį paplūdimio kopagūbrį. Nuplauta arba audros apgadinta laiptų konstrukcijos, pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.

„Žiemos audrų padarinius pilnai galima bus įvertinti tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4-6 ha klojinių, tai kainuos apie 230-350 tūkst. eurų. Todėl būtina skirti papildomų lėšų audros padariniams likviduoti“, – tvirtino nacionalinio parko direktorė A. Feser.

Prie kopagūbrių tvarkymo prisidės ir Valstybinių miškų urėdija.

Anot urėdijos vadovo, miškuose nuostolių nėra daug, tačiau situacija stebima.

„Apžiūrėjome ir įvertinome audros padarinius paplūdimiuose ir miškuose. Vis tik džiaugiuosi, kad nuoseklus mūsų miškininkų darbas ugdant miškus ir laiku atliekant jų priežiūrą turi įtakos tam, jog valstybiniai miškai mažiausiai nukentėjo nuo audros ir išvartytų bei išlaužytų medžių miškuose bei aplink rekreacinius takus nėra daug“, – sakė V. Kaubrė.

„Pavojingi medžiai jau yra pašalinti, toliau vyksta vėjavartų bei vėjalaužų tvarkymo darbai, kad pavasarį jie netaptų medžių kenkėjų židiniais, o mūsų miškininkai iš Kretingos regioninio padalinio ir toliau stebi situaciją pajūryje bei pasiruošę reaguoti“, – pridūrė jis.

Ministerijos teigimu, miškuose laiku turi būti atliekami ugdomieji kirtimai – jų metu iškertami silpni ir pažeisti medžiai, taip paliekant daugiau erdvės ir šviesos augti sveikiems, todėl medynas auga tvirtesnis ir atlaiko stiprius vėjus bei audras.

Anot ministerijos, pajūrio pliažai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, tai priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.

Kuršių nerijos krantus nuo atšiaurių Baltijos jūros bangų saugo apsauginis paplūdimio kopagūbris. Jis pradėtas kurti prieš 200 metų ir skirtas kaupti iš jūros išmetamą smėlį bei apsaugoti sausumą nuo audrų.

Šio kopagūbrio priežiūra, pagal tarptautines rekomendacijas, finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.