Kokiu instrumentu groja flatulistas?

Svarbiausiasis jų – Kristiano Puanševalio. Pasirodo, šiam prancūzų išradėjui chemikui po ilgų darbo metų pavyko sukurti tabletę, kuri jūsų bezdaliukus, t.y. iš užpakaliuko išleidžiamas dujas, privers kvepėti... šokoladu. Arba jazminais. Arba imbieru. Kiekvienas naujas kvapas – vis kitos spalvos tabletė. Prancūzai jau gali pasirinkti. Jei LT farmacininkai neturės kitų reikalų, galėsim ir mes.

Dar per tuos metus – po ilgo įvairių pasaulio mokslo institucijų darbo – pagaliau įrodyta, kad šaltame ore bezdaliukus galima vizualiai pastebėti: kaip ir kvėpavimą lauke šaltą žiemą. Bet šitą (dabar jau aksiomą) praktikoje sunkoka pritaikyti.

Didesnę naudą (turbūt medicininę?) neša trečiasis mokslinis tyrimas. Pagaliau įrodyta: ryšio tarp pirduliavimo garsumo ir kvapo tikrai nėra. Jokios koreliacijos! Ir nuo to mums turėtų būti ramiau. Nors... metas priminti ir tai, dėl ko ramu nebūna.

Lietuviams ramu nebūna, kuomet jie pagadina orą, būdami kokioje nors garbingoje kompanijoje. Išrausta ir atsiprašo tik retas. 96 proc. taip padariusiųjų stengiasi kuo skubiau iš tos vietos pasitraukti. Likę keturi procentai ima vaidinti, kad juos kosulys užpuolė.

Be reikalo! Nes pasauly jau dešimtmečiais egzistuoja kitos – daug humaniškesnės tradicijos. Štai Vokietijoje jokia bėda ir prie stalo sėdint dujas išleisti. Beveik teisybė: organizmą palengvinti kitiems girdint ten – ne nuodėmė.

Tačiau, jei taip darote, reikia žinoti ir kitas tokio elgesio „plonybes“. Praėjusiais metais taip pilvus palengvinti bandė ir du lietuvaičiai, Vokietijos policijon pakliuvę už eismo taisyklių pažeidimą. Matyt, norėjo pasirodyti „saviškiais“.

Bet liko nesuprasti: už nepagarbą pareigūnams gavo po 900 eurų baudos! O jei būtų viešėję pas Kanados eskimus, būtų puikiai išsisukę. Ten oro pagadinimas po sočių pietų reiškia tai, kad pietūs patiko ir buvo labai skanu.

O Japonijoje dujų išleidimas iš organizmo yra įgavęs pramoginę formą. Ten dažnai vyksta žarnyno dujų festivaliai, kuriuose stengiamasi išgauti kuo daugiau įspūdingų garsų.

Pavyzdžių – be galo daug, visų išvardyti nepavyks. Tačiau dar vienos pramogos pradininką – siaubo filmų tėvą A.Hičkoką – privalome istorijon įrašyti: jis pirmasis namuose išdėliojo specialios konstrukcijos pagalvėles, į kurias atsirėmus pasigirsdavo garsūs pirstelėjimai, o svečiai... puldavo atsiprašinėti. Ar gebėtute už tokį šposą atleisti, pavyzdžiui, savo viršininkui?

Na, pasilinksminom. Dabar prie rimtesnių reikalų - technologijų. Šis poskyris ketvirtadienio pasvarstymuose visuomet reikalingas. Tik ne visuomet įdomus. Bet šiandien turėtų patikti, nes, kiek teko patirti, lietuvius labiausiai linksmina... tragiški nutikimai. Taigi. Visi esame girdėję (o kai kas ir išbandęs), kad mūsų organizmo dujos puikiai dega. Ir fermeris K.Braunas iš Ofalio grafystės Airijoje apie tai girdėjo.

Tik – galvą paiką turėjo: nutarė papersti į žvakę, degančią prie karvių fermos durų. Turbūt žinote: karvės, išleisdamos viduriuose susikaupusias dujas, išleidžia ir ten esantį metaną).

Tad vienas pirstelėjo, o kitas – driokstelėjo. Nunešė fermos stogą ir... sudegė 200 karvių. O įvykį aprašęs žurnalistas, matyt, neseniai buvo perskaitęs Margaret Mitchel romaną, nes straipsnis didžiausiame UK ir Airijos laikraštyje „The Sun“ buvo pavadintas „Vėjo nublokšti“.

Rimtiesiems skaitytojams – žmogaus žarnyno dujų sudėtis: 59 proc. azoto, 21 proc. vandenilio, 9 proc. anglies dvideginio, 7 proc. metano, 4 proc. deguonies. Dujas mes, piliečiai, (nors jūs ir ginsitės) išleidžiame iki 20-ties kartų per parą. Rimtos meteorizmo problemos kamuoja maždaug trečdalį pasaulio.

Dabar – bene svarbiausias pastebėjimas. Ne šito rašinio autoriaus, o tikrų medikų pasakotas. Girdi, įkvėpti kažkieno (ar savo) išleistas dujas – sveika! Paaiškinimas toks: įkvėpdami bezdaliukus, įkvepiame ir mitochondrijų. O mitochondrija – tokia citoplazminė organėlė, aprūpinanti organizmą energija.

Bezdėjimo garsą galima užslopinti ar, kaip jau rašėme, po kosuliu paslėpti. Bet kvapo nuslėpti nepavyks. Tad priminsiu, kad tą supuvusio kiaušinio kvapą (arba organizme išsiskyrusio vandenilio sulfido, kitaip sieros vandenilio kvapą) galima slėpti... jo nesukeliant, t.y. nevalgant tam tikrų produktų.

Nieko naujo, jei pasakysiu, kad vengiantys neskaniai bezdėti neturėtų persivalgyti kopūstų, ankštinių daržovių, kiaušinių ar sūrio. Tačiau, jei jaučiate galbūt kilsiantį pavojų, reikia žinoti, ir kaip valgyti. Atsakymas vienintelis: valgyti reikia lėtai.

Kiti patarimai. Priverstinį dujų „išmetimą“ skatina rūkymas, kramtomoji guma ir... gėrimas per šiaudelį. O sulaiko jums žinoma aktyvuota anglis, mėta (ir mėtų arbata) bei imbieras.
Dabar tai, ko anksčiau nežinojote: nebezda nuolat vartojantys cinamoną. Negadinsit oro, jei kopūstus valgysit su kmynais; jei ryte, nevalgę išgersite stiklinę bulvių sulčių; jei nuolat gersite ramunėlių arbatą. Ir t.t. Ir puikiai žinau, kad įdomu tai skaityti ir... visiškai neįdomu (o gal ir netikslinga?) tai daryti.

„Ai, jei tas noras bandys mane draugijoje prigriebti, aš jį kaip nors „užspausiu“ – galvoja dažnas ar dažna. Neteisingas mąstymas: „užspausti“ – tai pakenkti sveikatai, t.y. paskirstyti susikaupusias nuodingas medžiagas po visą organizmą. Ir net į kraują iš žarnyno jas įsileisti. Antra vertus, jokios garantijos, kad „užspausti“ pavyks ir užtvanka nebus pralaužta.

Tikriausia, pajutote: čia pat dėl to susilaikymo – ir rimtos medicininės problemos. Ne tik išpūstą pilvą turiu omeny, bet ir padidėjusį kraujo spaudimą, padažnėjusį pulsą. Visa tai jau žinojo ir vienas JAV tėvų-įkūrėjų, politikas, rašytojas ir mokslininkas Bendžaminas Franklinas. Savo veikale, turinčiame du pavadinimus (pirmasis nuslėptas, nes „negražiai skambėjo“ – vadinosi „Persk išdidžiai“.

O antrasis pavadinimas parodo, kam adresuotas: vadinosi „Laiškas Karališkajai akademijai“) išdėstė pasiūlymą... bezdėti iškart, kai prireikia bezdėti. Vardan sveikos visuomenės. Patiems kukliausiems jis patarė: jei viešai tai daryti bijai, daryk pasislėpęs.

Dabar jau beliko paaiškinti jums pavadinimo žodį. Kas tas flatulistas? Tai – senais laikais po pasaulį klajoję „muzikantai“. Jie smagias melodijas išpūsdavo apatine kūno dalimi ir taip žiūrovus linksmindavo. Sako, kad visi būdavo ypač sveiki.