Kokias uogas vasarą mėgstame labiausiai?

Nika PUTEIKIENĖ, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja

Vasarą džiaugiuosi tuo, ką duoda Lietuvos gamta. Tiesa, labai mėgstu mangus ir šiandien kuprinėje vienas yra, bet mieste jau dairausi lietuviškų braškių. Pusryčiams valgome avižinę košę su sezoninėmis uogomis ir riešutų sviestu. Bet kurios uogos - ar braškės, ar avietės - sezono metu yra tikros, kvapnios. Dabar kasdien valgau uogas. Jos yra tarsi antioksidantai, kurie neutralizuoja tai, ką mes blogo sukaupiame sėdėdami prie kompiuterio.

Vaikystėje labiausiai mėgau žemuoges, kurių pati prisirinkdavau, su pienu. Jas dabar keičia lietuviškos braškės su pienu ir čiabata su saulėgrąžomis. Gyvenu centre, čia kainos yra besikandžiojančios. Tikrai nemoku už uogų kilogramą po 7 eurus. Su dviračiu pavažiuoju kokį kilometrą ir jau perku uogas už 3,50 euro.

Mano mėgstamiausios uogos - lietuviškos kaimiškos vyšnios. Iš jų išvirta uogienė pati skaniausia ir turi ypatingą kvapą. Kita mano mėgstama „uoga“, tik gerokai didesnė - arbūzas. Pernai buvo ne arbūzų metai. Pirkau tik kelis kartus, nes buvo kaip guminiai. O šiemet prieš porą savaičių jie pasirodė, kaina labai maža, tad jų visada yra mano šaldytuve. Be to, arbūzus ir alyvuoges mėgsta mano katinas.

Man norisi, kad būtų prieinamesni lietuviški vaisiai ir daržovės. Kai liepą prekybos centre perki kokius nors egiptietiškus svogūnus, mane net nupurto. Aš už didesnę paramą mūsų žemės ūkiui, kad uogos ar svogūno kelionė nuo dirvos iki mano stalo būtų kuo trumpesnė. Man skaudu, kad pas mus lietuviškų daržovių mažai, jos brangios ir daug atvežtinių.

Kęstutis OGINSKAS, buriuotojas

Vasarą niekada nepuldavau pirkti uogų ir įtariu, kad to ir nebedarysiu. Žinoma, kad jas mėgstu, kaip ir visi normalūs žmonės. Braškėms ir žemuogėms esu alergiškas, tad jų visiškai nevalgau, skiriu jas, užuodžiu jau iš tolo. Valgau vyšnias, trešnes, serbentus, agrastus, mėlynes - visas iš eilės.

Prie namų turiu pusantro serbento krūmo: vienas didelis, o kiti du mažiukai. Didelė laimė, kai gali nueiti už kampo, nusiskinti kokią nors uogą ir suvalgyti. Kieme auga trešnė. Ji aukšta ir jos derlių per kokią valandą taikydami brigadinės rangos metodą nuima gal koks šimtas varnėnų.

Kai prekybos centrai atveža arbūzų, kuriuos aš mėgstu, o jie nevalgomi, mane tai siutina ir vasarą, ir rudenį, ir pavasarį. Negalima reikalauti pinigų už daiktą, kuris yra nevalgomas. Tai tinka ne tik arbūzams, bet ir kriaušėms, ir obuoliams. Vaisiai būna dažiau nevalgomi nei valgomi. Šiais laikais beveik niekas neatsako už tai, ką parduoda.

Kai turguje perku, sakau - atnešiu atgal, prekeiviai šaiposi iš manęs. Manau, ir turguje viskas yra iš to paties sandėlio, tai nėra tikrasis turgus, tai yra tam tikras prekybos formatas.

Zigmas BITINAS, šachmatų treneris

Uogas mėgstame. Turime sodybą prie Gargždų, prie kurios pilna uogynų. Dirbi ten ir viską ragauji. Jau valgiau savo pirmųjų braškių. Bet daugiausia jų valgo anūkai, lakstydami aplinkui viską patikrina. Žiemą perkame uogų, nes turime 4 nedidelius anūkus, bet ir turime prisišaldę savų pilną kamerą.

O aš tai visas mėgstu - ir vyšnias, ir braškes, ir avietes. Dabar šilauogės ėmė labiau veržtis į pirmas pozicijas. Sprendžiu pagal anūkus. O serbentų krūmai taip ir liko pernai apkibę. Siūliau ir giminėms, buvo galima kibirais nešti. Ir aronijų didžiulis krūmas liko pusiau apkibęs, anūkas kokią uogą nusiskynė, ir viskas. Pernai vyšnių turėjome be proto, kažkaip visi špokai praskrido pro šalį.

Dėl savęs sodą veisiau, daugybę metų jį formavau, puoselėjau. Pas mane mažų medžių nėra, jie turi būti didingi ir gražiai žydintys, kad vaizdas būtų. O į uogas per daug nežiūrime. Sunkiausias darbas žolę pjauti, niekam nepatikiu, nes viską man nupjauna. Pats sukinėjuos, raitaus po uogynus ir gėlynus.

Elida MANTULOVĖ, ekonomistė, teisininkė

Turiu nedidelį savo ūkelį prie namų, auginu ir daržoves, ir uogas. Iš to, kas pas mane auga, užtenka anūkei pamaloninti, kai atvažiuoja, patiems ką nors nusiskinti apeinant kiemelį prieš miegą. Plotelis labai nedidelis, todėl daug ką perkame.

Pačioje pradžioje uogos yra brangesnės, derliaus piko metu - pigesnės. Tiesiog priimi tas kainas tokias, kokios jos yra. Ne visada lietuviškos yra kvapnesnės, bet sezono metu renkuosi jas. Neseniai į Lietuvą buvo vežamos labai skanios graikiškos braškės. Dažniau einu į turgų ar pas prie parduotuvių prekiaujančius ūkininkus.

Man avietės ir šilauogės yra skanesnės už braškes. Labai mėgstu mėlynes ir pati verdu jų uogienę. Turguose jų reikia paieškoti - arba jas renkančiųjų, arba uogų sumažėjo. Manyčiau, pirmas variantas arčiau tiesos.

Kažkada žmonės neturėjo sintetinių vitaminų, jų gaudavo iš uogų, iš vaisių, iš daržovių. Dabar mes turime daug alternatyvų ir pamirštame tą pirminį vitaminų šaltinį - sezoninius vaisius, daržoves, uogas, ne atvežtinius, bet užaugintus čia, vietoje, galbūt chemiškai mažiau apdorotus.

Inga DAILIDIENĖ, Klaipėdos universiteto profesorė

Uogas valgau visus metus. Birželį mes visi negalime gyventi be braškių. Tą mėnesį būdamas lietuvis turi jų atsivalgyti. Užsienietiškų uogų ar daržovių nebijau, nes visi ūkiai, nesvarbu, kokioje šalyje jie būtų, naudoja trąšas, kitaip tu neužauginsi sveiko produkto, negalėsi jo transportuoti ir parduoti.

Geriausia valgyti tai, kas užauginta paties žmogaus darže. Į kainas, žinoma, tenka atsižvelgti, negali nereaguoti į tokį dalyką. Jeigu uogos būtų pigesnės, gal jų valgytume daugiau, nors manau, kad visko reikia valgyti saikingai. Daržovių, uogų ar vaisių natūrali ląsteliena turi sudaryti didesnę dalį mūsų mitybos, tai tikrai geriau nei valgyti vitaminus ir papildus.

Labiausiai mėgstu šilauoges, kažkodėl jas, nors tai naujos uogos.

Kostas BAUBINAS, komunikacijos konsultantas

Mano mėgstamiausios uogos vienareikšmiškai yra braškės, bet šilauogės irgi labai geros, juo labiau kad jų ir lietuviškų yra. Avietės bei gervuogės irgi šaunios. Vietinio derliaus dar laukiame. Bet šį konkursą tikrai laimi braškės.

Dažniausiai uogas perkame turgeliuose, gauname iš giminių. Kainuoti viskas galėtų pigiau, bet tikiu, kad, ko gero, tiek ir kainuoja jas išauginti ir atvežti. Dvigubų ar trigubų maržų juk neužsideda. Manau, kainas sureguliuoja rinka. Jeigu niekas nepirktų, parduotų pigiau.

Kad būtų lietuviškos uogos svarbu, bet ne sezono metu jų būna mažiau, tai tada tinka ir graikiškos, vengriškos ar lenkiškos. Tragedijos nėra, bet jeigu galima rinktis, lietuviškas imi, paremi vietinę ekonomiką. Manau, kad jos skanesnės, ir tai tvariau, nesitranko sunkvežimiais, lėktuvais, laivais po pusę žemyno.