Kokį vaidmenį mūsų gyvenime turi sportas?

Darius JASAITIS, Neringos meras

Jau, manau, reikia apie sportavimą ne galvoti, o juo užsiimti iš tikrųjų, o ne tik žadėti. Šiuo metu mano sportas - greitas ėjimas. Tam, kas eina šalia manęs, reikia bėgti. Pasivaikščiojimas nuostabiais Neringos miškais - tai aktyvus ir pats sveikiausias sportas. Dar retkarčiais pažaidžiu stalo tenisą ir šaškėmis.

Jaunystėje labai sportavau, bėgiojau, lankiau buriavimą sporto mokykloje, o visai vaikystėje - pramoginius šokius. Esu buvęs TSRS pramoginių šokių čempionas, vienu metu mes Neringoje buvome aplenkę „Žuvėdrą“. Dar dabar tėvukas turi pasidėjęs laikraščio iškarpą, nuotrauką pirmame puslapyje.

Jau greitai bus 10 metų, kai tapau meru, dabar jau nerandu laiko sportui, nors gal tai tik toks mano pasiteisinimas. Rytais darau mankštą: mano dvejų metų jaunėliui labai patinka laipioti laiptais aukštyn žemyn be sustojimo, tai varau jam iš paskos.

Aelita SKARBALIENĖ, Klaipėdos universiteto mokslininkė, sveikatos mokslų docentė

Sportuoju visą gyvenimą, kaip ir mano visa šeima. Abu tėveliai - tenisininkai, brolis ir sesuo taip pat žaidžia tenisą. Mano kryptis visą laiką buvo lengvoji atletika. Kadangi dabar sportinių rezultatų nebesiekiu, tai pasilieku tik sporto klubą. Be to, kadangi turime didelį šunį, du kartus per savaitę tenka treniruotis su juo. Aktyvumo mano gyvenime tikrai daug. Ir visi trys mano pačios vaikai irgi sportuoja. Rytinė mankšta atsikėlus - bent pusvalandis pasivaikščiojimo su šunimi.

Vilmantas VALANČIUS, AB „Klaipėdos nafta“ automatikos inžinierius

Nuo penktos klasės žaidžiau stalo tenisą, paskui perėjau į krepšinį. Sportuoju ir dabar, tai man nereikia rašytis pasižadėjimų. Žaidžiu krepšinį mėgėjų ir veteranų lygose. Rungtynės būna vieną kartą per savaitę, kartais ir du. Rytais mankštos nedarau, nebent tai būtų važiavimas dviračiu, vasarą kiekvieną dieną, jeigu geras oras, ar ėjimas pėstute į darbą.

Dabar buvome susimetę su vienais pažaisti tinklinį, įmonės komandoje žaisdavau futbolą. Dar su kolega per pietų pertrauką pažaidžiame stalo tenisą. Norėčiau reguliariau vaikščioti į kokį nors baseiną.

Indrė RAZBADAUSKAITĖ-VENSKĖ, renginių organizatorė

Vaikystėje aktyviai sportavau, lankiau pramoginius šokius ir lengvąją atletiką. Dabar kiekvienais metais pasižadu daugiau sportuoti. Mėgstu ilgus pasivaikščiojimus miškais, įvairiais pajūrio takeliais.

Vasarą labai aktyviai sportuoju, kadangi organizuoju renginius. Mes su komanda ir kolegomis kartais skaičiuojame, kiek žingsnių padarome - būdavo, ir daugiau kaip 35 tūkstančius nueidavome per dieną. Greičiausiai todėl, kad atsisportuojame vasarą, rudeniop ir žiemą būname šiek tiek pasyvesni.

Aš neinu tris kartus per savaitę į sporto klubą, nes jaučiu, kad man pasivaikščiojimai suteikia daugiau malonumo. Turiu tokią rytinę tradiciją: neilgai, priklausomai nuo to, kiek turiu laiko, 5 ar 10 minučių darau tempimo pratimus arba šoku „Zumba“ ir smagu pasidaro.

Labai norėčiau pradėti profesionaliai žaisti badmintoną. Vaikystėje jį mėgdavome ir skaičiuodavome, kas daugiau sumuša. Greičiausiai šių metų rezoliucijoje atsiras įrašas pabandyti labiau susipažinti su šiuo sportu, išmokti tam tikrų jo triukų.

Vaidas JOČYS, Klaipėdos dramos teatro aktorius

Prisipažinsiu, mankštos ryte nedarau. Atskeliu, atsigeriu kavos, parūkau ir einu pėsčias į teatrą, nes neturiu mašinos. Nuo namų iki jo apie 15 minučių kelio. Esu labai užimtas aktorius, o scenoje mes visą laiką būname ant kojų, taigi sportuoji visą dieną.

Galėjau būti arba aktorius, arba krepšininkas. Vaikystėje visą laiką su draugais būdavau lauke, žaisdavome ar krepšinį, ar futbolą, ar gaudynes, ar slėpynes. Mano vaikystė buvo įtemptai sportiška.

Neperku abonemento į kokį nors sporto klubą, nes nėra tam laiko, esu labai užimtas ir teatre, ir filmavimuose. Likusį laisvą laiką skiriu poilsiui.

Labai norėčiau šokinėti nuo tramplyno į vandenį. Tas dalykas mane žavi. Kai su vaikais nueinu į baseiną, išbandau visus tramplynus. Žinoma, rėkiu kaip moteris, nesu profesionalas, krentu kaip „bombioškė“. Bet yra tokios varžybos, kas kuo blogiau ir kvailiau nusileis į vandenį. Šitą sportą tikrai norėčiau išbandyti, manau, čia man pasisektų.

Aurelijus LIŠKAUSKAS, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choreografas

Tam tikru laikotarpiu neįsivaizdavau savęs be krepšinio, kad gali ateiti toks laikas, jog tingėsiu jį žaisti. Bet prieš 10 metų tai pajutau. Vaikystėje krepšinis buvo mano pagrindinis sportas, netgi bėgdavau iš pamokų, kad jį pažaisčiau. Bet tik metus jį lankiau, o visą kitą laiką šokau arba futbolą žaidžiau. Tais laikais sporto klubų dar nebuvo, mes su broliu buvome pasidarę sandėliuke štanginę. Nereikėdavo specialiai liesėti, kad išmesčiau bandeles iš organizmo.

Kasmet pasižadu sportuoti daugiau. Norėtųsi pasirašyti sutartį ne su velniu, o su sportu. Pažadus išpildau 50-60 proc. Kadangi nebešoku, man labai svarbu palaikyti tą ritmą. Kiek įmanydamas lipu nuo popierių ir bandau sportuoti. Visi dangstosi, kad neturi laiko, aš - ne išimtis.

Nuo sausio 3-4 d. vėl bandysiu eiti į sporto klubą, lėksiu ant takelio. Neverčiu, bet skatinu sportuoti ir savo dukrą.

Pasidariau skersinį, ant jo kartais pakabaliuoju. Dabar bandysiu per savaitę tris kartus eiti į sporto klubą. Reikėtų daryti ir mankštą rytais, užsiimti kokia nors joga. Ją darydavau vasarą, o dabar atsibundi, tamsu, sunku atsikelti anksčiau. Atrodo, kokia čia gali būti mankšta, tik renkis, greitai pavalgyk ir varyk į darbą.

Mane žavi visos sporto šakos: tinklinis vasarą, lauko tenisą su dukra pabandėme, su ja važinėjam riedlentėmis, slidėmis, šiemet pabandysime snieglentes. Žinoma, mėgstu ir dviratį, lakstyti, nors šokėjui negalima daug lakstyti.