Kodėl tradiciniai hečbekai atsilaikys prieš krosoverių bumą?

Ekspertai sako, kad juos išstumti iš rinkos nebus taip paprasta. Kodėl?

Plėšrūnai naikina kėbulų įvairovę

„JATO Dynamics“ duomenimis, pernai Europos Sąjungoje populiariausių naujų automobilių dvidešimtuke net pusė modelių buvo didesnio pravažumo.

Paklausiausias sedanas ir universalas tik 25-oje vietoje, 100-uke nėra jokio vienatūrio.

Dėl įvaizdžio pirkėjų širdis pavergę krosoveriai ir SUV tarsi plėšrūnai naikina tradicinius kėbulo tipus, tačiau vienam pasipriešinti negali.

Tai – maži B ir kompaktinio C segmento hečbekai, kurie karaliauja pirmajame Europoje geriausiai parduodamų mašinų dešimtuke.

Nepaisant to, vieni gamintojai, vaikydamiesi madų, visai atsisako įprastų lengvųjų automobilių modelių. Kiti, tarkime, „Opel“, pristatinėja naujus modelius tikėdami, kad šie gyvuos ilgai.

„Opel“ žengia į elektrifikacijos traukinį, tačiau vokiečiai ragina pirkėjus nesiblaškyti tarp modelių, išsirinkti norimą ir tik tuomet galvoti apie variklį. Jie savo naujos kartos hečbeką „Astra“ siūlo tiek su įprastu vidaus degimo varikliu, tiek su įkraunamojo hibrido pavara, o neseniai debiutavo ir vien tik elektros energija varoma versija.

Deklaruojama, kad ji viena įkrova gali įveikti 416 km.

„Rinka keičiasi, o tam nemažai įtakos turi netrukus įsigaliosiantys dar griežtesni „Euro 7“ standartai – dėl jų automobiliai taps brangesni. Ne visi gamintojai nusiteikę su tuo taikytis, tad ne tokius pelningus modelius tiesiog naikina, juos pakeisdami į iš karto brangesnius krosoverius, kurių taip geidžia pirkėjai.

O kiti palieka perspektyvų ir populiariems nuo seno rinkoje esantiems modeliams“, – sako televizijos laidos apie automobilius „Autopilotas“ žurnalistas ir prodiuseris Vytenis Kudarauskas.

Hečbekai sugeba pasipriešinti

Žurnalistas papildo, kad didžiausią perspektyvą išlikti turi būtent mažesni ir kompaktiniai hečbekai. Daugiausia dėl kainos ir kokybės santykio.

Maži miesto krosoveriai dažniausiai gaminami ant B klasės automobilių platformų, juose montuojami tie patys varikliai, taikomos tos pačios technologijos ir inžineriniai sprendimai kaip mažuose hečbekuose, bet jie kainuoja kaip didesni C segmento modeliai.

„Tokios rinkos tendencijos. Tai, kas ant bangos, kainuos daugiau. Nes taip veikia verslas, jis nori uždirbti, jam labai padeda rinkodara ir tai puikiai atsispindi bet kurio gamintojo kainoraščiuose“, – sako pašnekovas.

Ar tikrai aukštas yra didesnis?

V. Kudarausko teigimu, nemažai žmonių galvoja, kad pirkdami krosoverį jie perka didesnį automobilį. Išoriškai – taip, jie aukštesni, tačiau apskritai krosoveriai ir SUV salono erdve negali lygiuotis į tradicinius kėbulo tipus.

Štai „Volkswagen Tiguan“ bagažinės talpa siekia 520 litrų, „Nissan Qashqai“ – 504 litrus, o pigesnio už juos universalo kėbulą turinčio modelio „Opel Astra“ bagažinė yra 579 litrų, o „Ford Focus“ – 575 litrų.

„Įsigijęs klasikinį hečbeką ar universalą iš tiesų gauni daugiau vertės. Jie pasižymi geresnėmis technologijomis ir didesniu važiavimo komfortu nei tiek pat kainuojantis krosoveris. Jiems būdingas geresnis kainos ir kokybės santykis“, – akcentuoja V. Kudarauskas.

Tai įrodo ekspertų vertinimai. Vokietijoje „Auksinio vairo“ apdovanojimą už geriausią automobilį gavo tradicinis hečbekas „Opel Astra“. Nepaisant iš mados išeinančio kėbulo tipo, jis pelnė ir „Red Dot“ apdovanojimą už dizainą.

Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad vienatūriai praktiškai išnyko, o vidutinės klasės sedanai bei universalai jau tampa nišiniais. Visgi, anot V. Kudarausko, su hečbekais taip nebus.

Nors kai kuriuos kėbulo tipus nukonkuravo madingi krosoveriai, hečbekų poreikis išliks, nes toli gražu ne visi perka automobilius vedami emocijų.

„Hečbekai neturi perspektyvos tapti nišiniai. Tai praktiškas, geras kėbulo tipas, tad, manau, dar bus žmonių, kuriems reikia ne mados, o puikių automobilinių savybių.

Bene geriausiai jos dera klasikiniuose hečbekuose. Jie tikrai neišnyks. Dabar, mano manymu, „Astra“ yra išties neblogas pasirinkimas su neprastu racionalių savybių paketu“, – reziumuoja žurnalistas.