Kodėl blogi jausmai turi būti jaučiami taip blogai?

Ši reakcija kyla iš mūsų pirminio instinkto vengti to, kas jaučiama blogai. Net vienaląstė ameba žino, kaip lėkti nuo žalingų dirgiklių. Turint tai omenyje, nesunku suprasti, kaip mūsų nepageidaujamos emocijos gali būti klaidingai interpretuojamos kaip grėsmės.

Tačiau kai išsiaiškinsime, kodėl emocijos yra tokios skausmingos, galime į jas žiūrėti objektyviau.

Kodėl blogi jausmai taip užvaldo?

Yra esminė priežastis, kodėl kai kurios emocijos jaučiasi tokios nemalonios: jos sukurtos kaip įspėjamieji signalai. Kaip priešgaisrinis signalas turi būti garsus ir jaudinantis, kad reaguotume į gaisrą, mūsų emocijos turi būti nepatogios, kad patrauktų mūsų dėmesį. Jei priešgaisrinė signalizacija skambėtų kaip aplinkos lifto muzika, niekas neišeitų iš degančio pastato.

Kadangi emocijos yra kūno signalai, jos veikia panašiai kaip alkis ar skausmas. Dėl alkio beveik neįmanoma sutelkti dėmesio į ką nors kitą, kol nevalgome, o skausmas gali užgrobti mūsų dėmesį.

Abu dalykai yra garsūs ir slegiantys, nes turi perduoti svarbią žinią; jie įspėja mus, kad reikia atkreipti dėmesį į savo fizinę sveikatą. Nemalonės emocijos veikia panašiai – jos reikalauja mūsų dėmesio, nes jų ignoravimas gali kainuoti emocinę sveikatą.

Kodėl skausmingi jausmai taip lengvai atsiranda?

Mūsų kūnai yra sukurti taip, kad apsaugotų mus nuo grėsmių, tiek fizinių, tiek psichologinių. Štai kodėl nemalonios emocijos taip lengvai suveikia ir dažnai yra pernelyg jautrios.

Šią idėją galima paaiškinti vadinamąja „dūmų detektoriaus teorija“. Dūmų detektorius suveikia, nesvarbu, ar yra apdegęs kukurūzas, ar siaučiantis gaisras, ir skamba vienodai, nepaisant grėsmės sunkumo. Tai turi paralelių su „klaidingais teigiamais“ emociniais signalais, kai stiprią emocinę reakciją sukelia kažkas santykinai nepiktybinio arba skausmingas prisiminimas iš praeities, o ne dabartinė situacija.

Nors tai gali varginti ir būti painu, tai padeda galvoti apie savo emocijas panašiai kaip apie per daug saugančius tėvus. Jie taip rūpinasi mūsų gerove, todėl yra linkę per daug tikėti amžinuoju šūkiu: „Geriau saugotis nei gailėtis! Pripažindami, kad mūsų kūnai nori mums gerų ketinimų, gali padėti mums geriau priimti emocijas ir su jomis dirbti.

Kodėl neigiamos emocijos tokios nuolatinės?

Nepageidaujamos emocijos dažnai jaučiamos daug labiau nei malonios emocijos. Tie geri jausmai rodo, kad judame gera linkme.

Jie mūsų neapkabina taip, kaip nemalonūs jausmai, nes evoliuciškai svarbiau žinoti apie pavojus, nei sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta gerai. Pavyzdžiui, nėra adaptyvu sutelkti dėmesį į saulės jausmą ant veido ir gėlių kvapą, jei žolėje slypi priešas. Todėl nepageidaujamos emocijos yra garsesnės, aiškesnės ir patvaresnės.

Šis negatyvumo šališkumas padeda mums išgyventi, nes saugo mus nuo grėsmių. Tačiau tai gali sukelti pernelyg didelį neigiamų emocijų sureikšminimą ir tendenciją nepastebėti arba sumenkinti teigiamas emocijas.

Emocijos dekodavimas

Pripažindami ir suprasdami, kodėl nepageidaujamos emocijos yra tokios skausmingos, galime į jas reaguoti labiau apgalvotai, o ne reaguoti į jas nominalia verte: kaip į grėsmę.

Dūmų detektorius nekelia grėsmės; veikiau signalizuoja apie galimą grėsmę. Svarbus uždavinys – sukelti signalą. Išgirdę tai, galime giliai įkvėpti ir protu įvertinti situaciją: ar susiduriame su sudegusiais kukurūzų spragėsiais, ar namas dega?

Signalo atradimas triukšme

Gali sunkiai atrodyti, kad skausmingos emocijos yra naudingos, ypač kai jos jaučiamos taip nemaloniai. Tačiau jos gali pasiūlyti vertingos informacijos, jei galime rasti signalą triukšme ir išmokti iššifruoti savo emocijas.

Net jei nustatome, kad emocija yra pernelyg jautri ar reaktyvi, ji vis tiek perduoda žinią – išryškina svarbias mūsų gyvenimo vertybes. O norint gyventi visavertį gyvenimą, būtina suprasti, kas mums svarbiausia. Šis aiškumas leidžia sutelkti savo energiją į tai, kas tikrai svarbu.

Šaltinis: www.psychologytoday.com