Ko dėl finansinių sunkumų senatvėje labiausiai nenorėtų atsisakyti lietuviai

Ekspertai tikina, kad norint išvengti drastiškų gyvenimo būdo pokyčių išėjus į pensiją, jai ruoštis finansiškai reikia iš anksto.

Apie 40 proc. Lietuvoje apklaustų žmonių dėl problemų, susijusių su pinigais, senatvėje labiausiai nenorėtų keisti savo  keliavimo įpročių, rodo praėjusių metų lapkritį atliktas reprezentatyvus tyrimas. 17 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems būtų sunkiausia atsisakyti hobių, 13 proc. – lankymosi pas draugus ar giminaičius.

Apklausos metu taip pat išryškėjo skirtumai tarp lyčių – įvairių hobių beveik dvigubai dažniau nei moterys (atitinkamai 22 ir 12,5 proc.) nenorėtų atsisakyti Lietuvos vyrai.

Tačiau Lietuvos moterys daug labiau pasiilgtų galimybės dovanoti dovanas artimiesiems – tokią nuomonę išreiškė apie 12 proc. atsakiusių respondenčių ir beveik 8 proc. respondentų. Taip pat apklausos dalyvės labiau įvertino galimybę senatvėje lankyti kultūrinius renginius. Jų atitinkamai pasigestų apie 14 proc. moterų ir maždaug 9 proc. vyrų.

„Garbaus amžiaus žmonės šiandien turi vis daugiau galimybių aktyviai ir turiningai praleisti laisvą laiką pensijoje. Be to, senatvė vis dažniau suvokiama kaip savotiškas asmenybės atgimimo metas, skirtas naujų pomėgių ar hobių įgijimui, kelionėms, poilsiui.

Vis dėlto, pensinį amžių sutikti komfortiškai ir neatsisakyti malonių įpročių lietuviams sutrukdyti gali nedidelė pirmos pakopos senatvės pensija“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Rezultatai kitose Baltijos šalyse rodo, kad Latvijos gyventojams taip pat būtų sunkiausia atsisakyti keliavimo – šį variantą pažymėjo 36 proc., antroje vietoje – dovanų artimiesiems (17 proc.), trečioje – hobių (15 proc.).

Estijoje rezultatų eiliškumas buvo identiškas kaip ir Lietuvoje. 4 iš 10 apklaustųjų būtų sunkiausia atsisakyti kelionių. Kitas dažniausiai estų nurodytas atsakymas buvo hobiai, o trečias – draugų bei giminaičių lankymas.

Išėjus į pensiją, pajamos pasikeičia drastiškai

Lietuvių pensija, lyginant ją su iki tol gautomis pajamomis, yra bene mažiausia į Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistiką įtrauktų šalių gretose. Organizacijos duomenys rodo, kad lietuviai išėję į pensiją negauna nė trečdalio iki jos uždirbtų pinigų.

Vidutinė valstybinė pensija Lietuvoje 2021 m. metų gale siekė 412,89 eurų, rodo „Sodros“ naujausi lapkričio mėn. duomenys. Palyginimui, minimali mėnesinė alga nuo šių metų šalyje siekia apie 530 eurų „į rankas“, o vidutinė alga pernai III ketv. sudarė apie 1000 eurų „į rankas“.

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė tikina, kad tai – aktuali problema, nes norint senatvėje gyventi patogiai ir užsitikrinti stabilias pajamas, žmonės turėtų užsitikrinti apie 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų siekiančią pensiją.

„Jei santykis tarp gyventojų pajamų ir vidutinės pensijos ateityje nesikeis, pirmosios pakopos pensija sudarys tik apie 30–40 proc. dabartinių lietuvių pajamų dydžio. Šią sumą iki 40–50 proc. prieš tai buvusių pajamų potencialiai galima užsitikrinti kaupiant antroje pakopoje.

Tikėtina, kad likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio gali padėti sukaupti taupymas trečioje pakopoje. Svarbu pažymėti, kad kaupiant pensijų fonduose investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, todėl visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką“, – teigia L. Načajienė.

Apklausą 2021 m. lapkričio mėn. atliko Latvijos tyrimų agentūra „Norstat“, apklausdama po 1000 18–74 m. amžiaus respondentų kiekvienoje Baltijos šalyje.