Nė vienos skaitmeninės knygos neperskaičiau, man patinka išleistos knygos kvapas. Vaikystėje ir mokyklos laikotarpiu praktiškai neskaičiau, nes namuose neturėdavome knygų. Skurdas žiūrėjo į akis tais laikais. Mokykloje būdavo vasaros sąrašai, aš neskaitydavau, man jie atrodydavo nuobodūs. Knygą atradau studijų metais, tada pradėjau skaityti ir dar dabar skaitau.
Nobelio premijos laureatė Olga Tokarczuk - mano žmogus, visas jos lietuviškai išverstas knygas perskaičiau ir nė viena nenusivyliau. Rekomenduoju visiems atrasti šitą autorę. Jos knygos - kaip gardus pyragas.
Dar patiko Turkijos rašytojo, literatūros Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko parašytas romanas „Juodoji knyga“. Ši knyga išskirtinai patraukė dėmesį, nors namuose turiu daug to autoriaus knygų.
Kartais skaitau ir mokslines knygas, su džiaugsmu perskaičiau „Genialieji paukščiai“. Dabar su savimi turiu knygą, kuri keistai versta, bet aš suprantu kodėl. Knyga parašyta 1943 metais, labai sena. Tai „Sužalotas pasaulis“, parašytas Johan Huizinga - apie militarizmą, žmogaus smurtą ir karą. Labai gražiai iliustruota. Kai važiuoju autobusu, visada paskaitau tą knygą.
Aš kolekcionuoju knygas. Pas mane jų yra ganėtinai daug, kolekcija prasidėjo nuo paprastų vizualiųjų knygų, o po to pradėjau susitelkti į dizaino sritį. Vis nuvažiavus į vietas, kur vyrauja kita kultūra, ten bandau gauti knygą, kuri atspindi tos vietos kultūrinį kontekstą. Galiausiai pradėjau rinkti skirtingų disciplinų knygas, kad į savo paties discipliną galėčiau įnešti kitokio konteksto.
Paskutinės knygos, kurias skaičiau ir norėčiau rekomenduoti, yra tokios: Jill Singer and Monica Khemsurov „How to Live With Objects“ - prieš pusmetį Stokholmo dizaino savaitėje nusipirkau šią puikią knygą apie šiuolaikinį dizainą, kurią sudarė Sight Unseen platformos kūrėjai Jill Singer ir Monica Khemsurov. Knygoje itin lengva forma ir plačiai aprašomi aktualūs šiuolaikinio dizaino kūrybiniai metodai, kryptys, kolekcinio dizaino rinkos kontekstas ir kiti aspektai. Akcentuojama, jog šiuolaikiniuose namuose svarbu ne tobulas įrengimas, o daiktai, su kuriais galime užmegzti prasmingą ryšį, oponuojuomą vartotojiškumui ir estetiniam vienodumui.
Kita dėmesio verta knyga yra parašyta Tom'o Dixon'o „Dixonary: Illuminations, revelations and post-rationalizations from a chaotic mind“, puiki knyga, kurioje pateikiami legendinio britų dizainerio Tom'o Dixon'o kūriniai. O šalia įvairios inspiracijos, kurios nulėmė kūrybinį procesą. Prie kiekvieno kūrinio ir inspiracijų dizaineris pateikia trumpą tekstą.
Dar noriu pasiūlyti ir Delphian Gallery knygą „Navigating The Art World - Professional Practise For The Early Career Artist“. Ji labai tinka pradedančiam menininkui, studentui, nes joje patirtimi dalijasi kuratoriai, menininkai, kolekcininkai, kurie supažindina su praktiniais momentais, kaip pagerinti sprendimus karjeros pradžioje.
Labai mėgau skaityti knygas, ypač pradinėse klasėse. Prisimenu laikotarpį, kai iš bibliotekos pasiimdavau po šešias ar daugiau knygų, ir visas jas po lygiai savaitės grąžindavau atgal. Skaitymas vis dar yra mano pagrindinis hobis, nes mėgstu panirti į man dažnai nepasiekiamus fantastinius pasaulius.
Šiuo metu skaitau savo mėgstamos amerikiečių rašytojos Ann Patchett knygą „Bel Canto“ anglų kalba. Prieš kelias dienas ją po ilgų paieškų atradau bibliotekoje ir vienu prisėdimu parke perskaičiau gal 50 puslapių. Prisipažinsiu, knyga mane sudomino vien todėl, nes patiko tos autorės anksčiau skaitytos knygos, tokios kaip „The Dutch Hoouse“.
Be abejonės, dar labai įdomi amerikiečių rašytojos Donna Tartt „Slapta istorija“. Ją perskaičiau net tris kartus, nes siužetas ir veikėjai kiekvieną kartą skaitant prikausto vis iš naujo. Jokios kitos knygos nėra, kaip ši. Ilgi ir nesibaigiantys skyriai šiek tiek skaitymą apsunkina, tačiau užvertus paskutinį puslapį visada aplanko neapsakomos laimės jausmas. Rašytojos tikslas šia knyga buvo pavaizduoti, kaip klasizmas bei toksiški santykiai pasireiškia tam tikrose akademinėse erdvėse. Mano turima tos knygos kopija yra labai „pavargusi“ - puslapiai prirašinėti įvairių minčių, eilutės su įsimintinomis scenomis ar frazėmis yra pabrauktos, o mėgstamiausi puslapiai pažymėti lipniais lapeliais.
Rekomenduoju perskaityti „Gyvulių ūkį“- labai gera knyga. Verta visiems paskaityti, tikrai įdomi. Dar rekomenduoju Morgan Llywelyn knygą „1949+“ - apie gyvenimą, kai pasaulyje vyrauja nesantaika, kaip viskas turėjo atrodyti, jeigu nebūtų demokratijos pasaulyje. Siūlau pažiūrėti ir pagal šią knygą pastatytą filmą.
Beje, „Šokis su drambliais“ siūlau paskaityti tiems, kurie turi artimus žmones, sergančius sunkiomis ligomis. Aš pati asmeniškai susidūrusi su sunkia liga, tad mane ta knyga labai stipriai paveikė. Bijodama mirties aš pradėjau skaityti būtent to autoriaus knygą. Ji mane išvaduoja. Pats knygos kūrėjas yra sergantis, puikiai žinantis, kad jaunas mirs, tad jis parodo, kaip gyvena tą likusį gyvenimą. Labai įdomu, išmoko susitaikyti su pačiu faktu, kad vis tiek kažkada numirsi ir nieko nepadarysi.
Knygas skaitau visokiais gyvenimo laikotarpiais. Bangom užeina, kartais skaitau - kartais neskaitau. Dažniausiai perskaičius knygą norisi ir filmą pažiūrėti, kuris paremtas ta knyga. Būna, kad kaip tik pažiūriu filmą ir tada ieškau knygos pagal jį. Filmai ir knygos labai daug kuo skiriasi. Beje, dar mėgstu ir klausytis knygų įrašų, tai labai įdomi veikla.
Vaikystėje labai daug skaičiau knygų, dabar skaitau tik profesines ir vaikiškas knygas. Skaitau ir skaitmenines - skaitau viską. Bet vienareikšmiškai man labiausiai patinka popierinės knygos. Aš tiesiog manau, kad tai mano kartos įprotis, esu įsitikinusi, kad jau kita karta bus pratusi visiškai prie skaitmeninių knygų formato. Manau, tai vaikystėje išsivystantis ryšys su konkrečiu daiktu ar jo formatu, pvz., knyga.
Šiuo metu rekomenduočiau Lėjos Goldberg knygą „Nuomojamas butas“. Knygelė yra vaikiška, bet labai unikali, išskirtinė ir grafiniu sprendimu, o dizainą sukūrė Sigutė Klevinskaitė - puiki knygų dailininkė, kuri atliepia tarpukario išsilankstančių knygučių pop-up metodą. Aš manau, kad labai unikalu yra tai, kad tai pirma Lėjos Goldberg vaikiška knyga, kuri išleista ir išversta Lietuvoje. Įdomu tai, kad pati Lėja Izraelyje yra labai žinoma vaikų rašytoja - ten su jos knygomis užaugusi ne viena karta. O pati autorė užaugusi Kaune. Jos knyga iš tiesų yra labai rekomenduotina.
Rašyti komentarą