Klaipėdos valdžia ėmėsi slėptuvių revizijos

Tai paaiškėjo po trečiadienį vykusio dar kovo 10 d. Klaipėdos miesto tarybos pavedimu sudarytos specialios darbo grupės posėdžio. Vakar jos nariai pirmą kartą gyvai apžiūrėjo vieną didžiausių mūsų mieste - per 600 kv. m ploto apleistą ir pilną vandens slėptuvę Dubysos g. 39, priklausančią Savivaldybei.

Ji ir būtų viena iš tų, į kurią svarstoma investuoti kol kas nežinomą sumą pinigų iš miesto biudžeto ir pritaikyti laikinai civilių gyventojų priebėgai, jei Lietuvai tektų susidurti su karine Ukrainą brutaliai užpuolusios Rusijos grėsme.

Nustatė prioritetus

Tarybos pavedimu iki gegužės 1-osios Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkams pavesta inventorizuoti istorines uostamiestyje esančias slėptuves, įvertinti jų būklę, nubrėžti gaires dėl reikiamo finansavimo slėptuvėms remontuoti, jų įrangai ir aprūpinimui karinės krizės atveju. Sudaryta ir speciali darbo grupė, kurioje - minėtos administracijos

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, kai kurie Tarybos nariai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (KPGV) atstovai, istorijos entuziastai ir kt. Konkretus darbo grupės narių ir kviestinių asmenų sąrašas žurnalistams nepateikiamas.

Nors klausimas dėl slėptuvių, jų panaudojimo, kitų su civiline sauga susijusių niuansų karo Ukrainoje akivaizdoje yra itin jautrus ir aktualus, uostamiesčio Savivaldybės pateiktoje oficialioje balandžio 6-osios darbotvarkėje apie darbo grupės posėdį net neužsiminta.

Kodėl, negalėjo atsakyti ir pats Savivaldybės administracijos direktorius bei darbo grupės vadovas Gintaras Neniškis.

„Vakarų ekspresui“ jis sakė, jog darbo grupė praėjusį trečiadienį nagrinėjo esamą situaciją ir planavo ateities darbus.

"Iš KPGV gavome dar 2009 m. Civilinės saugos departamento, Klaipėdoje dirbančių atsakingų asmenų parengtą uostamiestyje esančių slėptuvių sąrašą. Jų yra 40. Savivaldybei ar jai pavaldžioms, kontroliuojamoms įstaigoms priklauso apie 20, dar tiek pat - privatiems asmenims.

Diskutavome, kurias slėptuves pirmiausia reikėtų apžiūrėti ir svarstyti apie jų atnaujinimą, parengimą, investavimą į įrangą ir t. t.

Nusprendėme, kad prioritetas bus skiriamas toms slėptuvėms, kurių plotas yra ne mažesnis nei 200 kv. m.

Tokių yra septynios, ir aš kalbu ne apie privačias slėptuves", - posėdžio detales atskleidė G. Neniškis.

Jis informavo, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai buvo susisiekę su privačių įmonių teritorijose esančių slėptuvių atstovais ir teiravosi, kokios yra galimybės ir tendencijos dėl pastarųjų pritaikymo kolektyvinėms priebėgoms karo atveju.

„Nuomonės - įvairios. Seniau tai buvusios įvairios valstybinės kompanijos, gamyklos, kurių poreikiams ir pastatytos slėptuvės. Tos įmonės buvo strateginės. Preliminariai pasikalbėjome su privatininkais ir sekėsi, prisipažinsiu, ne itin gerai.

Dalis įmonių neplanuoja slėptuvių pritaikyti civilinei saugai apskritai, kitos jei kažką darys, tai tik savo bendrovės darbuotojų poreikiams. Vis viena bandysime kalbėtis, diskutuoti. Juk ir žmonių dabar tose įmonėse dirba gerokai mažiau nei sovietiniais laikais. Tad kodėl gi negalėtų priglausti ir kitų asmenų, ne įmonės darbuotojų?“ - samprotavo G. Neniškis.

Jis informavo, kad darbo grupės nariai jau aplankė 32 kolektyvinės apsaugos statinius (KAS) ir apžiūrėjo, kokios yra galimybės išnaudoti jų rūsius. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad po tarpukariu statyta ir vokiečių architekto suprojektuota Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla glūdi galingi rūsiai.

„Bet daugiausia dėmesio skirta tokiems KAS objektams kaip mokyklų, darželių rūsiai. Bus atlikta analizė, kuriuos reikia sutvarkyti, pritaikyti susibūrimams. Vėliau kartu su KPGV bus apžiūrimi, įvertinami daugiabučių namų rūsiai, gali tekti raštiškai kreiptis į gyventojus dėl rūsių atlaisvinimo, bus sukurta speciali programa.

Į akiratį patenka ir Jono kalnelio poternos, piliavietės teritorijoje esančios kurtinos. Dabar lankysimės tose didžiosiose septyniose slėptuvėse“, - pasakojo administracijos vadovas.

Problema - vanduo

Vakar G. Neniškis, jo pavaduotojas Andrius Dobranskis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis, už civilinę saugą atsakingas Savivaldybės darbuotojas Žygintas Viršilas, Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys, Tarybos nariai Alvidas Šimkus, Arvydas Vaitkus bei istorinių slėptuvių uostamiestyje žinovas Kristupas Armonaitis lankėsi Dubysos g. 39.

Šiuo adresu nuo 2019 m. veikia BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namų filialas, o statiniai įrengti ant žemių pylimo, po kuriuo - praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje specialiai miesto valdžiai įrengta buvusi pagrindinė ir svarbiausia slėptuvė-komandinis punktas.

Objektas buvo skirtas branduolinės atakos atvejui ir yra įspūdingo dydžio su hermetinėmis durimis, jame išlikę daugybė autentiškos tų laikų inžinerinės, elektroninės, ryšio įrangos, mėtosi dujokaukės, telefonai, stovi rašymo mašinėlės, seifai, kabo plakatai, instrukcijos, žemėlapiai ir kt.

Šią slėptuvę kurį laiką prižiūrėjo 2013 m. panaikintas uostamiesčio Savivaldybės administracijos Civilinės saugos skyrius, todėl įvairiausia inžinerinė įranga, oro filtravimo sistema, generatoriai, elektros instaliacija ir kt. galėjo išlikti gana geros būklės.

K. Armonaitis pasakojo, kad lankantis slėptuvėje prieš 2019 m. jokio vandens ten nebuvo, o dabar joje dėl tam tikrų priežasčių telkšo vanduo, kurio gylis siekia nuo 10 iki 30 cm. Dėl šios priežasties drėgmė gerokai apgadino visą buvusį inventorių, inžinerinę įrangą.

„Todėl ir atvykome pažiūrėti, ar tikslinga būtų ją sutvarkyti ir pritaikyti kaip priebėgą žmonėms. Prieš pusmetį buvo diskusija šį objektą galbūt pritaikyti pažintiniam turizmui, bet tada nebuvo tos situacijos, kokia yra dabar.

Investicijos bus nemažos. Civilinei saugai teikiamas aukštesnis prioritetas nei turistiniam objektui“, - teigė G. Neniškis.

Remiantis Registrų centro brėžiniu, slėptuvės Dubysos g. 39 išorinių gelžbetonio sienų storis - pusė metro, slėptuvė (be pylimo) yra beveik 17 m pločio ir 37 m ilgio, įrengtas vienas pagrindinis, vienas atsarginis ir vienas avarinis išėjimai.

Driekiasi 30 m ilgio, per 1,5 metro pločio koridorius su daugybe jo šonuose įrengtų durų. Iš viso slėptuvėje pavyko suskaičiuoti arti 30 įvairiausios paskirties ir dydžio patalpų su daugiau nei 30 durų.

Apie 180 žmonių talpinti gali ir daug geriau išlikusi slėptuvė, esanti AB „Klaipėdos energija“ (kontrolinis bendrovės akcijų paketas priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei) teritorijoje Danės g. 8. Savivaldybei priklauso ir mažesnė slėptuvė Pilies g. 2A, tačiau ją planuojama nugriauti.