Klaipėdos rinkėjų abejingumas lems miesto ateitį

Per praėjusius mero rinkimus uostamiestyje savo balsą už kandidatus atidavė tik 38,9 proc. balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Tai pats mažiausias rodiklis visoje Lietuvoje

Tuo tarpu Kaune aktyvumas siekė 50,9 proc., Vilniuje 48,3 proc., aktyviausioje Birštono savivaldybėje net 67,4 proc.

2019 metais šalies rinkėjų aktyvumo vidurkis merų rinkimuose buvo 47,9 proc. - tai net devyniais procentiniais punktais daugiau nei Klaipėdoje.

Mažiau dalyvių

Tačiau artėjančiuose rinkimuose Klaipėdoje situacija gali būti dar prastesnė. Pirmiausia dėl to, kad žymiai sumažėjo pačių kandidatų.

Kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose Klaipėdoje dalyvaus 10 partijų ir vieno politinio komiteto kandidatai į merus ir Savivaldybės tarybą. Tai pastebimai mažiau nei 2019 metais, kai į Tarybą pretendavo net 15 partijų ir komitetų sąrašų, o mero rinkimuose varžėsi 12 kandidatų.

Dar labiau skiriasi pačių kandidatų skaičius. Prieš ketverius metus vietos Klaipėdos taryboje siekė net 383 į kandidatų sąrašus įrašyti asmenys. Šiemet norinčiųjų valdyti Klaipėda beveik 100 mažiau - tik 295.

Įdomu tai, kad net Klaipėdos rajone, kur kandidatus iškėlė tik 8 partijos ir vienas politinis komitetas, pretendentų skaičius didesnis - 326.

Situacija Klaipėdoje dėl kandidatų galėtų būti ir dar prastesnė. Padėtį šiek tiek taiso tai, kad į Klaipėdos mero rinkiminę kovą įsijungė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Jis ir jo partija „Laisvė ir teisingumas“ sugebėjo pritraukti didžiausią kandidatų skaičių - 47.

Sauliaus Budino vedamame Liberalų sąjūdžio sąraše - 37 pavardės, Klaipėdos socialdemokratai, kurių kandidatas į merus yra Vytautas Grubliauskas, iškėlė 36 kandidatus į miesto Tarybą.

Visuose kituose rinkimų kandidatų sąrašuose yra nuo 18 iki 24 pretendentų į miesto Tarybą.

Maksimalus Klaipėdoje galimas kandidatų skaičius viename sąraše - 62.

Nebus rusakalbių

Pagrindinis skirtumas šiuose rinkimuose, kad Klaipėdoje valdžios nebesiekia nė viena tautiniu pagrindu suburta partija ar politinis komitetas.

Prieš trejus metus tokių rusakalbių rinkiminių sąrašų buvo net trys. Bendrai rusakalbių kandidatai 2019 metų Tarybos narių rinkimuose surinko beveik 12 procentų balsų nuo visų atėjusiųjų balsuoti.

Seimo narė Ligita Girskienė pastebi, kad rusakalbių bendruomenė šiuo metu yra labai pasyvi ir tikėtina, kad didelė dalis jų visiškai neis balsuoti.

Klaipėdos universiteto (KU) politologas prof. dr. Jaroslav Dvorak sako, kad rusakalbių elektoratui per artėjančius rinkimus tikrai nebeliko akivaizdžios priežasties mobilizuotis ir ateiti prie balsavimo urnų.

Jis prognozuoja, kad didelė dalis šių rinkėjų (per praėjusius rinkimus už tautiniu pagrindu suburtus sąrašus balsavo net 6000 klaipėdiečių) šiais metais balsuoti neateis.

„Dalis rusakalbių išvažiavo gyventi už miesto, jaunimas išvyksta mokytis į užsienį. Mažėjimas yra ir dėl natūralių priežasčių, COVID-19 pandemijos“, - sako J. Dvorak.

Kandidatai neaktyvūs

J. Dvorak mažą aktyvumą Klaipėdoje per savivaldos rinkimus aiškina bendrai mažu jaunimo susidomėjimu savivalda. Pasyviai rikimuose dalyvauja žmonės iki 30 metų.

„Jaunimas daugiau domisi didžiąja politika, Seimo, prezidento rinkimais ir mažiau savivalda“, - sako J. Dvorak.

Anot jo, uostamiesčio jaunimo skirti dėmesio savivaldos problemoms neskatina ir pačių kandidatų pasyvumas.

„Neužtenka vien išorinės reklamos plakatų ir vienos kitos diskusijos internete“, - pasigenda politikų aktyvumo J. Dvorak.

Anot jo, tai, jog Vilniaus ar Kauno jaunimas aktyviau dalyvauja rinkimuose, parodo ir aukštųjų mokyklų situacija. Tiksliau tai, kad pastaruoju metu uostamiesčio mokymo įstaigos buvo sistemingai silpninamos.

Paprastai tariant, į Klaipėda atvyksta studijuoti jaunimas, kuriam neliko vietos kitur.

„Tai dažnai žmonės, kurie nesieja savo ateities su Klaipėda ir nesidomi tuo, kas čia vyksta“, - sako J. Dvorak.

Kitiems palanku

J. Dvorak sako, kad aktyviausiai savivaldos rinkimuose dalyvauja jau pensinio amžiaus sulaukę klaipėdiečiai.

„Kai kurioms partijos tokia tendencija yra naudinga“, - mano J. Dvorak.

Jis prognozuoja, kad aktyvumas artėjančiuose rinkimuose Klaipėdoje ir toliau bus rekordiškai žemas, nes prielaidų jam augti nėra.

Akivaizdu, kad dalis partijų gali net specialiai siekti žemo rinkėjų aktyvumo. Ypač tradicinės partijos, kurių yra nusistovėjęs stabilus elektoratas.

R. Žemaitaitis pastebi, kad klaipėdiečiai yra labai pasyvūs ir juos sudėtinga prisikviesti į susitikimus.

„Nėra net ko lyginti su mažesniais miestais“, - sako R. Žemaitaitis.

Vienodos programos

KU politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili savivaldos rinkimų dalyvių programose pasigenda ir naujų idėjų miestui, kurios galėtų sudominti rinkėjus.

Daugiausia programose siūlomos bendros nugludintos programinės nuostatos, nėra originalių idėjų ar naujų pasiūlymų.

Daugiau intrigos rinkimams galėtų suteikti, jei būsimi kandidatai į merus paskelbtų savo komandos narius, kurie pretenduotų užimti kitus politinio pasitikėjimo postus: vicemero, Savivaldybės administracijos vadovo ar pavaduotojų.

Pasak G. Burbulytė-Tsiskarishvili, įprastai didžiojoje politikoje yra kuriami šešėliniai ministrų kabinetai. Kažkas panašaus galėtų būti ir savivaldoje.

„Paskelbti pretendentus bent į vicemero postus būtų teisinga rinkėjų atžvilgiu“, - sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Juo labiau kad ateinančios kadencijos Klaipėdos miesto taryboje turėtų būti ne du, kaip dabar, o trys vicemerai.

Pavardžių neįvardija

„Vakarų ekspresas“ teiravosi kandidatų į Klaipėdos merus, ką jie matytų vicemero ar administracijos direktoriaus pozicijose.

Beveik visi kandidatai į Klaipėdos merus sako, kad savo komandose turi patyrusių žmonių. Turinčių darbo patirties tiek savivaldoje, tiek viešajame sektoriuje ar privačiame versle. Tačiau konkrečių pavardžių beveik niekas neįvardija.

S. Budinas išskiria, kad būtent jo komandoje yra daug kandidatų, turinčių darbo patirties tiek savivaldoje, tiek užimančių vadovaujamas pareigas.

L. Girskienė akcentuoja, kad po rinkimų sėkmės atveju skelbtų konkursą eiti administracijos direktoriaus pareigas.

Kandidatas į Klaipėdos merus Arvydas Vaitkus sako, kad konkrečios pavardės yra numatytos, tačiau dar nežinant rinkimų rezultatų įvardinti jas būtų nekorektiška.

„Žmonės turi savo darbus, gyvenimus“, - priežastį atskleidžia A. Vaitkus.

Vienintelis V. Grubliauskas įvardijo, kad sėkmės atveju vicemero pozicijoje matytų ir dabar šias pareigas einantį Arvydą Cesiulį.

Darbo partijos kandidatas Giedrius Bindza sako, kad į vicemero poziciją siūlytų kitų partijų ir komitetų atstovus, kurie taip pat siekia mero posto.

Taigi iki rinkimų likus mažiau nei vienam mėnesiui, politinė kova Klaipėdoje vyksta gana nuosaikiai.

Labiausiai intriguoja tai, kad yra bent 6 stiprūs kandidatai į mero postą, kurie turi galimybių patekti į antrą turą.

Kadangi rinkėjų aktyvumas Klaipėdoje yra prognozuojamas mažas, rinkėjų balsai gali pasiskirstyti tolygiai, o rezultatą nulemti visiškai nežymus skirtumas.

Tikėtina, kad po rinkimų tie, kurie nėjo balsuoti, vėl garsiai šauks, kad „ne tuos išrinko“.