Klaipėdos rajono gimnazijų likimas: kol kas grėsmės nėra

Lietuvoje veikia 340 gimnazijų. Sprendimai dėl baigiamųjų klasių formavimo kol kas įstrigę penkiolikoje, daugiausiai jų yra Žemaitijoje, ypač garsiai protestuoja Salantų gimnazijos bendruomenė. Ministerija nuo savo sprendimų atsitraukinėti nežada.

Klaipėdos rajono gimnazijų situacija dabar nėra grėsminga. Galbūt ateityje situaciją gali paaštrėti Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje.

Privačios – lyg ant mielių

Daugiau negu penki tūkstančiai asmenų pasirašė elektroninę peticiją prieš tai, kad būtų naikinama galimybė sudarinėti vienuoliktas ir dvyliktas klases gimnazijose, kurios nesurenka 21 mokinio. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išimtis numato dviem savivaldybėms – Neringai ir Birštonui, o kitur nuo sprendimų trauktis nežada. Ministerija 2021 metais priimtą sprendimą grindžia nuostata, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, turėtų vienodas galimybes gauti geriausią išsilavinimą.

Oficialioji statistika teigia, kad per penkerius pastaruosius metus Lietuvoje uždarytos net 205 ugdymo ir švietimo įstaigos, nors mokinių skaičius išaugo ne šimtais, o keliomis dešimtimis tūkstančių.

Neramina ir kita tendencija: uždarinėjant valdiškas mokymo įstaigas lyg ant mielių auga privačių skaičius, štai per dešimt metų jų padidėjo nuo 35 iki 93. Bene didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlė dabartinės valdžios opozicijos atstovas Ramūnas Karbauskis savo asmeninėje Facebook paskyroje pateikęs 86 mokyklų, kurioms, jo teigimu, gresia gimnazijos statuso praradimas dėl galiojančios Vyriausybės patvirtintos klasių komplektavimo tvarkos.

Neilgai trukus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sureagavo teigdama, kad sąrašas neatitinka tikrovės. Neva ši tvarka galioja tik didiesiems miestams ir rajonų centrams, o visoms kitoms mokykloms numatyta nemažai išimčių.

Mokyklos, kuriose dėl mažo mokinių skaičiaus nebus III gimnazijos klasės, galės išlaikyti gimnazijos statusą. Jos III gimnazijos klases galės formuoti vėlesniais metais, jei susirinks reikiamas 21 mokinio skaičius. Net ir kurį laiką neformuojant III-IV gimnazijos klasės, mokykla galės išlikti gimnazija.

Tokį paaiškinimą teikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, gavusi klausimų iš savivaldybių dėl šių metų sausį įsigaliojusių Vyriausybės atnaujintų mokyklų tinklo kūrinimo taisyklių.

Klaipėdos rajone turime tris gimnazijas. Ateinančiojo ir kitų rugsėjų gali ramiai laukti Gargždų ,,Vaivorykštės“ ir Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos. Kiek kitokia situacija dėl Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos statuso išlaikymo.

Prašydama pakomentuoti situaciją ir, jei tam yra pagrindo, nuraminti Veiviržėnų seniūnijos moksleivius ir jų tėvelius, ,,Bangos“ redakcija kreipėsi į Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos direktorę Laimą Navickienę ir rajono Savivaldybę, kurios poziciją svarstomu klausimu pateikė Administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė.

Dėl mokinių skaičiaus daroma viskas

,,Bangos“ redakcija: Klaipėdos rajone turime tris gimnazijas. Nuo rugsėjo pirmosios įsigaliosiantis Vyriausybės nutarimas dėl ne mažesnio kaip aštuonių mokinių skaičiaus 1-10 klasėse ir ne mažiau kaip 21 vaiko trečiose gimnazinėse klasėse aktualiausias Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijai. Ar rugsėjį gimnazija turės Vyriausybės nustatytą mokinių skaičių?

L. Navickienė: Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija 2024 m. rugsėjo 1 d. trečioje gimnazijos klasėje turės 21 mokinį. Susipažinę su minėtu Vyriausybės nutarimu daug dirbome su 10, 9 klasių mokiniais, jų tėvais. Daroma viskas, kad būtų užtikrintas reikalingas mokinių skaičius.

,,Bangos“ redakcija: Jeigu šį rugsėjį pavyks problemą išspręsti, ji gali vėl iškilti kitais ar dar po kelerių metų. Kokia principinė Veiviržėnų seniūnijos ir rajono Savivaldybės pozicija dėl Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos statuso? Kokią perspektyvą rodo seniūnijos demografinė situacija?

L. Navickienė: Problema galėtų iškilti 2025 rugsėjo 1 d., nes 10 klasėje šiuo metu yra 24 mokiniai. Bet atlikus dabartinių (2025 m.) 10 kl. mokinių apklausą, paaiškėjo, kad gimnazijoje ketina pasilikti 21 mokinys (mokiniai turi labai gerus ir gerus akademinius pasiekimus), todėl tikimės surinkti 21 mokinį.

Mokinių skaičius kitose klasėse yra toks: 9 (dvi klasės) – 35 ir Judrėnų skyriuje – 8; 8 kl.– 28; 7( dvi klasės) 37; 6 (dvi klasės) – 31 ir Judrėnų skyriuje – 8; 5 (dvi klasės) 39. Pradinėse klasėse taip pat mokinių netrūksta.

Gimnazijoje mokosi mokiniai ne tik iš Veiviržėnų seniūnijos, bet ir Judrėnų, Endriejavo, Agluonėnų, Vėžaičių. Veiviržėnų seniūnijos mokiniai sudaro apie 80% mokinių. Todėl vien Veiviržėnų seniūnijos demografinė situacija lemiamos įtakos nedaro, nors vaikų skaičius mažėja.

Veiviržėnų seniūnijos pozicija gimnazijos atžvilgiu yra pozityvi, padeda visais gimnazijai iškylančiais klausimais: aplinkos tvarkymo, prisidėjimu prie įvairių projektų organizavimo ir kt. Klaipėdos rajono savivaldybės pozicija taip pat yra palanki gimnazijai, meras B. Markauskas yra patikinęs, kad rajone turi likti 3 gimnazijos. Ta pozityvi pozicija jaučiama ir iš rajono Švietimo ir sporto skyriaus.

Kreipėsi ir į Prezidentą

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė: Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į Prezidentūrą su prašymu organizuoti Vakarų regiono merų susitikimą su Prezidentu Gitanu Nausėda.

Susitikimo tema – gimnazijų ateitis. Tai problema, kuriai reikia greitų sprendimų, nes iki mokslo metų pradžios liko mažiau nei 2 mėnesiai, todėl tikimėsPrezidento geranoriškos pagalbos.

Nuo 2024 m. sausio 2 d. įsigaliojęs įstatymas numato, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje – 21 mokinys. Toks kiekybinis reikalavimas, kai kurioms gimnazijoms, nors jos kokybinius kriterijus ir atitinka, ateityje kelia išnykimo grėsmę, nes jos susiduria su esmine problema – t. y. ne visada gali užtikrinti 21-ą mokinį klasėje.

Tai gali lemti, kad gimnazijos, ypač mažesniuose regionuose, išnyks, nes, neleidžiant formuoti 11–12 klasių, neabejotinai mažės ir besimokančių 9–10 klasėse, mažės mokytojų kolektyvas, o tėvai ir vaikai bus priversti mokyklų ieškoti toliau nuo savo gyvenamosios vietos jau po 8 klasės.

,,Bangos“ redakcija: Siekiant išsaugoti ugdymo įstaigas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, ne didžiųjų miestų ir savivaldybių centrų mokykloms bus pritaikyta nemažai išimčių.

Kai kurios savivaldybės, kurių gimnazijos buvo išvardintos 86 mokyklų ,,mirtininkių“ sąraše, jau pasinaudojo tomis išimtimis ir susitvarkė savo išlikimo reikalus. Ar numatoma jomis pasinaudoti ateityje gelbstint Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos statusą? O gal tų išimčių visai nereikia dabar, nereikės ateityje?

L. Navickienė: Kaip jau minėjau anksčiau, šiuo metu mūsų gimnazijos išlikimui kažkokių išimčių nereikia ir jų nereikės dar artimiausius 6 metus. Bet, žinoma, situacija nėra stabili šiais ir kitais metais, kai surenkame ribinį mokinių skaičių. Tai tikrai kelia nerimą ir gimnazijos darbuotojams, ir mokiniams bei jų tėvams.

,,Bangos“ redakcija: Kaip tarpusavy sugyvena Šilutės ir Klaipėdos rajonų pasienyje esančios Švėkšnos ,,Saulės“ ir Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos? Vyksta ,,juoda“ konkurencija dėl mokinių ar tarpusavy naudingas bendravimas ir bendradarbiavimas? Kuo viena ar kita pasireiškia?

L. Navickienė: Tarpusavio santykiai su Šilutės rajono „Saulės“ gimnazija grįsti bendradarbiavimu, „juodos“ konkurencijos niekada nebuvo ir juo labiau šiuo metu nėra. Esame partneriai: dalinamės mokytojais, kurie dirba ir pas juos, ir pas mus; rengiame bendrus projektus; dalyvaujame vieni kitų organizuojamuose renginiuose: konferencijose, sportinėse varžybose, kituose renginiuose.

Dalinamės patirtimi pačiais įvairiausiais klausimais, mokinių vieni iš kitų neviliojame, o jeigu iškiltų konfliktinių situacijų, esu įsitikinusi − susitartume.

1000-mečio mokyklos: lėšos visiems

,,Bangos“ redakcija: Klaipėdos rajono savivaldybė yra žiedinė savivaldybė. Ar ši aplinkybė daro įtaką dėl mokinių skaičiaus ,,nutekėjimo“ Klaipėdon? Ar tai atsiliepia Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijai, o kokia situacija dėl Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos?

Gintarė Plungienė: Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktoriaus pavaduotojų ugdymui teigimu, buvimas netoli Klaipėdos Priekulei jokios neigiamos įtakos nedaro – mokinių skaičius gimnazijoje kasmet tik didėja.

Situaciją dėl Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos pakomentavo laikinai einanti direktoriaus pareigas Nijolė Balčikonytė. Jos turimais duomenimis, rugsėjį į Klaipėdos miesto gimnazijas turėtų nueiti apie 10 Gargždų

,,Kranto“ ir ,,Minijos“ progimnazijos būsimų dešimtokų (1-os gimnazinės klasės) mokinių.

Ministerijos patvirtinta tvarka dėl klasių komplektavimo rajono centro gimnazijai, komplektuojančiai po 6 ir daugiau (1 klasė – 9 komplektai, 2 klasė – 8 komplektai, 3 klasė – 6 komp­lektai, 4 klasė – 6 komplektai) su maksimaliu gimnazistų skaičiumi klases, tai jokios įtakos neturi. Problema kita – patalpų trūkumas: kitąmet iki šiol turėtą gimnazijos mokytojų poilsio erdvę teks panaudoti kaip mokomąjį kabinetą.

,,Bangos“ redakcija: Patvirtinkite arba paneikite teiginį, jog plačiai išreklamuoto 1000-mečio mokyklų projekto rajonui skirtos lėšos, sakant, jog projektu ,,galės pasinaudoti visos rajono ugdymo įstaigos“, nukreiptos tik į Gargždų ,,Vaivorykštės“ ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijas.

L. Navickienė, Gintarė Plungienė: Netiesa, projekte dalyvauja ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, lėšų skirta mažiau nei „Vaivorykštės“ ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoms, nes pas mus žymiai mažesnis mokinių skaičius.

Projekto lėšos apima šiuolaikinių mokomųjų kabinetų, erdvių įrengimą – taip šios lėšos skirtos projekte dalyvaujančioms gimnazijoms. Bet šiais kabinetais jau dalinamės bendradarbiaudami su mokyklomis partnerėmis. Organizuojame pamokas, projektus, atviras veiklas.

„Minkštosiomis“ projektui skirtomis lėšomis naudojasi viso rajono pedagogai. Mūsų gimnazija organizavo mokymus: Švėkšnos „Diemedžio“ ugdymo centre, kur buvo dalijamasi patirtimi, kaip dirbti su sensorinėmis ugdymo priemonėmis ir kokios jos yra; lyderystės mokymus, kuriuos vedė lektorė Lidija Laurinčiukienė.

Kitose gimnazijose taip pat vyko įvairūs kvalifikacijos kėlimo renginiai, stažuotės Lietuvos centruose, tarptautinė stažuotė Suomijoje, Estijoje.

Pažangos plane yra numatyta dar ne viena stažuotė ir kvalifikacijos kėlimo renginiai viso rajono mokytojams ir vadovams. Visų rajono ugdymo įstaigų pedagogai naudojasi galimybe dalyvauti mokymuose, stažuotėse, finansuojamose iš TŪM. Pvz., mobilios laboratorijos veiklose (Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija) dalyvavo „Minijos“, „Kranto“ progimnazijų mokiniai, mokytojai – kartu su gimnazistais apie 800 mokinių.

Iki šių mokslo metų pabaigos mokymuose dalyvavo per 250 pedagogų iš visų rajono bendrojo ugdymo mokyklų. Tinklaveika vyksta su visomis rajono bendrojo ugdymo mokyklomis.

Su respondentėmis bendravo ,,Bangos“ neetatinis korespondentas Egidijus ŽIEDAS