Klaipėdos rajone siaučia kaimo bibliotekų uždarymo vajus

Nė tūkstančio eurų per metus biudžetui nekainuojantį vienintelį kaimo kultūros židinį pažadėta pakeisti per 50 tūkstančių eurų vertės bibliobusu. Kaip ir lygiai taip pat prieš rinkimus žadėta ne tik tartis, bet ir išgirsti kaimo bendruomenių balsą.

Dar ne taip senai, minint Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną, kultūros ministras Simonas Kairys, sveikindamas šalies bibliotekininkų bendruomenę, padėkojo už išradingumą, motyvaciją ir socialinį sąmoningumą dirbant sudėtingomis pandemijos sąlygomis. Pažymėjo, kad tai ne tik nesustabdė bibliotekininkų veiklos, o tik dar akivaizdžiau pabrėžė jos reikalingumą visuomenei.

„Noriu jums palinkėti artimo, šilto ir tvirto ryšio su bendruomene, taip pat linkiu išlaikyti kūrybinę kibirkštį ir toliau taip veržliai ir energingai judėti pirmyn. Esate nuostabus pavyzdys, kaip puikiai galima suderinti šimtmečius skaičiuojančią knygos tradiciją ir inovatyviausias veiklos formas“, - sakė kultūros ministras S. Kairys.

Gražūs ministro žodžiai tapo gulbės giesme apie 27 kilometrus nuo Gargždų esančio Daukšaičių kaimo bibliotekai ir jos skaitytojams. Paskutiniajame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta uždaryti tris Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialus - Kalotės (filialas neveikia), Daukšaičių ir Tilvikų.

Sprendimą inicijavo Tarybos valdančiojoje daugumoje esantys politikai. Tarybos narės, Klaipėdos rajono vicemerės Audronė Balnionienė ir Ligita Liutikienė akcentavo, jog Savivaldybės vadovai pritaria šių kaimo bibliotekų uždarymui. Nors pats Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas labai aiškiai pareiškė, kad tam tikrai nepritaria.

Matyt, įvardydamos Savivaldybės vadovus, abi vicemerės galvojo tik apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių Justą Ruškį ir jo pavaduotoją Rasą Petrauskienę. Būtent jų pavaldiniai iš Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus ir parengė kaimo bibliotekoms pražūtingą kultūros įstaigų tinklų optimizavimo planą.

Jei valdininkai ir politikai nekreipė jokio dėmesio į rajono mero nuomonę, tai nenuostabu, kad jie neišgirdo ir Daukšaičių kaimo gyventojų. Nors pastarieji surinko per 100 parašų, kuriais išreiškė nepritarimą jų bibliotekos uždarymui. Žmonės bandė įtikinti, jog tai yra ne tik knygų laikymo vieta, bet ir vis dar rusenantis kaimo kultūros židinukas.

Daukšaičių kaimo biblioteka turi apie 175 skaitytojus. Dvasinio peno čia semiasi kas trečias kaimo gyventojas. Tačiau bibliotekoje renkasi ne tik jie. Joje vyksta koncertai ir kiti įvairūs renginiai.

Tai rajono Savivaldybės vadovams ir politikams dar kartą Tarybos posėdžio metu priminti bandė Daukšaičių kaimo bendruomenės pirmininkas Viktoras Toleikis. Jo teigimu, vienoje vietoje įsikūrę biblioteka, medicinos punktas ir pati bendruomenė veikia puikiai, patalpos tam pritaikytos, tad nieko netrūksta normaliam darbui.

"Klausau Jūsų ir norisi verkti. Kas čia kalbama, kliedima? Jūs pagalvokite patys. Esate mūsų išrinkti asmenys, mes ėjome balsuoti, ėjome Jūsų prašyti, kad galėtume gyventi, turėdami paslaugas.

Ką dabar darote? Ar pagalvojate apie žmones?

Neskubėkite, biblioteka veikia jau 45-erius metus, niekam nekilo net minties, kad ją reikia uždaryti. Kodėl mes turime uždaryti? Perkelti? Nuo ko tam bus geriau? Niekam", - neslėpė emocijų V. Toleikis.

Tačiau iki savivaldos rinkimų dar pusantrų metų, tad žmonių balsas išgirstas nebuvo. Vietoj to, prisiminus gražiausias rinkiminių kompanijų tradicijas, jie pamaitinti dar viena pažadų doze. Neva uždaromą biblioteką puikiausiai pakeis bibliobusas.

Vicemerė L.Liutikienė Tarybos posėdyje net pateikė protokolinį sprendimą, kuriuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas suskaičiuoti, kiek tam reikės lėšų. O jų prireiks tiek, už kiek Daukšaičių kaimo biblioteką būtų galima išlaikyti daugiau nei 60 metų - apie 50 tūkstančių eurų. Ir tai neskaičiuojant atlyginimo vairuotojui, eksploatacinių ir kitų išlaidų, tokių kaip knygų fondas, kompiuterinė įranga bei internetinė prieiga.

Į dalies politikų pasvarstymus, kad pirmiausiai reikėtų ne tik rasti pinigų bibliobusui, bet ir jį nusipirkti, Tarybos dauguma numojo ranka. Nuspręsta, kad bus bėgama priekyje vežimo, nors visi puikiausiai žino, kuo visa tai dažniausiai baigiasi. Kaip ir dalinami politikų pažadai.

Nors Daukšaičiuose bibliotekos neliks nuo kitų metų pradžios, kaimo gyventojai rajono valdžią savo rankose laikančių politikų ir valdininkų malonę pajus kur kas greičiau. J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorė iki bibliobuso įsigijimo, tai yra iki nežinia kada, įpareigota nustatyti naują knygų išdavimo tvarką.

Nuo lapkričio 1 d. gyventojams ši paslauga bus teikiama vos kartą per mėnesį. Skaitytojams teks stoti į eilę ir laikytis grafiko. Arba tamsiais vakarais rinktis alternatyvą knygų skaitymui - drybsoti ant sofų prieš televizorius.

„Politikų sprendimą uždaryti biblioteką žmonės įvertino labai neigiamai. Juk tiek daug kartų buvo su jais apie tai kalbėta. Tačiau į bendruomenės nuomonę įsiklausyta nebuvo, tad visi šie pokalbiai mums niekuo nepadėjo“, - apgailestavo V. Toleikis.

Daukšaičiuose dirbanti bibliotekininkė Zina Žąsytienė pritarė bendruomenės pirmininko žodžiams.

„Vyresni kaimo gyventojai tikrai nenuvažiuos pasiimti knygų apie šešis kilometrus į Veiviržėnus. Jiems lieka tik laukti bibliobuso“, - sakė Z.Žąsytienė.

Nuotoliniu būdu vykęs Tarybos posėdis pačius bibliotekininkus pribloškė ne tik dėl uždaromų bibliotekų. Šį sprendimą palaikiusios valdančiosios daugumos atstovas Alfredas Šiaulys pareiškė, jog ši mintis gimė ne politikams ar valdininkas, o neva patys bibliotekininkai pageidavo tokios pertvarkos.

J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Diana Ciparienė suskubo ginti save ir kolegas.

„Pasakymas, kad patys bibliotekininkai tai inicijavo, yra daugiau negu nesąmonė. Tai tas pats, kas sau nusipjauti kojas. Dėl optimizacijos pritarėme, bet kalba ėjo apie tinklo ir paslaugų gerinimą!“ - politikų žodžius neigė D. Ciparienė.

Pasak Klaipėdos rajono vicemerės A. Balnionienės, uždarant Daukšaičių biblioteką stengtasi dėl pačių kaimo gyventojų.

"Aš negaliu pasakyti, ar nebuvo paskubėta. Šitas procesas tęsėsi daugiau nei pusę metų. Puikiausiai suprantu žmonių emocijas ir nerimą. Tačiau nemanau, kad nuo to jiems bus blogiau. Priešingai, noriu aiškiai pabrėžti, jog paslaugų kokybė tik pagerės.

Čia nėra jokių asmeniškumų ar myliu-nemyliu. Būkime „biedni“, bet teisingi.