Klaipėdos politikai apie stringantį naują merų ir tarybos galių modelį

Ketvirtą kadenciją dirbantis Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas šį Vietos savivaldos įstatymą įvardija kaip visiškai žalią.

Pasak jo, Lietuvoje nėra buvę tokios situacijos, kad, iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei metams, nebūtų jokio aiškumo.

Nepaisant to, kad Seimas įteisino tiesioginius merų rinkimus, niekas nežino, kokios bus jų atsakomybės ribos ir kada bus patvirtintas Rinkimų kodeksas, kas ir kaip galės kandidatuoti savivaldos rinkimuose.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pritaria nuomonei, kad klausimų dėl artėjančių savivaldos rinkimų ir mero įgaliojimų yra daugiau nei politikai pateikę atsakymų.

Į merą dedami dideli lūkesčiai

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pripažino, kad žmonės, rinkdami merą tiesiogiai, su juo sieja itin daug lūkesčių.

Kuo daugiau galių meras turės, tuo lengviau jam bus dirbti.

Pasak jo, ar jis sugebės, - priklausys nuo asmenybės.

„Suteikti galių ir žiūrėti, koks bus rezultatas, manau, yra teisinga ir išmintinga. Šiuo metu meras nei administracijos direktoriui, nei jo pavaduotojams negali net papeikimo skirti, jeigu taryba neleidžia“, - BNS agentūrai teigė jis. V. Grubliauskas pabrėžė, kad būtų labai stipru, jei meras turėtų galimybę skirti administracijos direktorių be tarybos pritarimo. Klaipėdos meras mano, kad bandymas nacionaliniu lygiu veikiantį modelį perkelti į savivaldą, atskiriant vykdomąją ir atstovaujamąją valdžias, tikrai turi racijos.

Paprašė pertraukos

Seime užpraėjusią savaitę dėl naujojo merų ir tarybos įgaliojimų modelio Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška paprašė padaryti pertrauką.

Jo manymu, šiais pasiūlymais išbalansuojamas visas įstatymas.

Anot R. Juškos, po Seimo balsavimo reikia iš pagrindų peržiūrėti projektą.

Užpraėjusį ketvirtadienį pritarta pataisoms, kad vicemerus iš pareigų galėtų atleisti savivaldybės tarybos dauguma.

Taip pat pritarta siūlymui savivaldybėse steigti tarybos sekretoriatus.

Naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija parengta Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.

Pagal ją, taryba dirbtų kaip atstovaujamoji, o tiesiogiai išrinktas meras - kaip vykdomoji institucija.

Taryba neturėtų savo vadovo

Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.

Savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.

Pasak projekto rengėjų, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Merui žadama suteikti vadinamąją veto teisę, kad jis galėtų motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti.

Savivaldybės tarybai norima suteikti teisę nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam būtų pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą.

Tai galėtų padaryti tarybos narių dauguma. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Siūloma didinti vicemerų skaičių.

Dar viena siūloma naujovė - savivaldybės tarybos opozicijos lyderio pozicija. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.

Ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda, per kurią mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerams, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.

Rinkimų kodekse numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.

Į akis krenta vienas momentas

Buvęs ilgametis Klaipėdos meras, miesto Tarybos narys Rimantas TARAŠKEVIČIUS

Dar giliai nesu susipažinęs su naujojo įstatymo nuostatomis, tačiau jame yra ir daug teigiamų dalykų.

Tačiau vienas momentas vis dėlto krenta į akis - mero kompetencijos klausimais ir toliau lieka noras jį įrėminti.

Jeigu jau meras išrenkamas tiesiogiai, nėra Tarybos narys ir turi teisę rinktis pavaduotojus, kodėl juos turi patvirtinti tarybos nariai?

Čia įžiūriu tam tikras spekuliacijas. Tarybos nariai pritars, nepritars, sutiks, nesutiks. Mano manymu, tai nėra teisinga.

Turėtume suteikti jam teisę pačiam pasirinkti tuos pavaduotojus, su kuriais jis galėtų įgyvendinti savo programą.

Miestas - didelis ūkis

Klaipėdos tarybos narys Arvydas VAITKUS

Šioje painioje teisėkūros istorijoje viena aišku, kad meras bus renkamas tiesiogiai. Tam buvo priimtas parlamentinis sprendimas, įteisinantis tokią teisę.

Pagaliau Seime vykstančios diskusijos ir sprendimai rodo tai, apie ką kalbėjau dar 2019 metais prieš buvusius savivaldos rinkimus, kad miestas yra visų pirma didelis ūkis, o tai, kaip skirstomi pinigai ir kaip bei kokie priimami sprendimai, yra politika.

Taigi, dar vienas teigiamas sprendimas - merui planuojama suteikti galimybę tiesiogiai valdyti savivaldybės administraciją, o tai reiškia, kad meras visų pirma turi išmanyti ūkinius reikalus ir, natūralu, turėti ūkio valdymo patirties.

Kuo didesnė geroji patirtis, tuo didesnė tikimybė, kad miestas bus valdomas gerai.

Kad tokia logika teisinga, matome iš Druskininkų, Kauno ar Palangos valdymo.

Konstitucijos sargai išaiškino, kad meras negali būti tarybos nariu, tačiau šiandien Seime kuriamuose modeliuose teigiama, kad meras galėtų vadovauti miesto tarybos posėdžiams.

Atrodo, švelniai tariant, keista, kad tarybai vadovaus asmuo, kuris pats negalės balsuoti dėl miestui svarbių politinių sprendimų, nors bus išrinktas miesto žmonių daugumos.

Siekiama merui riboti kadencijų skaičių. Nenorėčiau su tuo sutikti. Seimo nariai sau tokios taisyklės nenori pritaikyti?

Gerai dirbantis tiesiogiai žmonių išrinktas meras turi tęsti darbus, o jei jis blogas, sprendimą jį pakeisti turi priimti žmonės. Iš jų tokios teisės atimti negalima.

Tai, kad Seimas vis dar tebesvarsto, koks bus merų ir tarybos modelis, vertinu neigiamai.

Tai nepagarba Lietuvos žmonėms. Svarstomos įvairios alternatyvos.

Tokie ilgi svarstymai likus tik keletui mėnesių iki savivaldos rinkimų gali neigiamai paveikti pačius rinkimus. Dėl to visada nukenčia žmonės, tikintys nauja pozityvia ateitimi.

Pats geriausias dalykas - mažumos valanda

Klaipėdos tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ

Dabar galiojančiame įstatyme merui yra priskirta ir atstovaujamoji, ir vykdomoji funkcijos, nes meras pagal įstatymą yra savivaldybės vadovas.

Taip pažeidžiamas valdžių atskyrimo principas, nes dabar pats meras priima sprendimą, pats jį vykdo ir pats jo vykdymą kontroliuoja.

Mano manymu, dabartinė įstatymo pataisa problemos nesprendžia, o tik dar labiau suklaidina rinkėjus.

Pagal pataisą meras iš esmės atstovaus ne tarybai, o savivaldybei - vykdomajai valdžiai.

Čia tas pats, lyg būtų tiesioginiai premjero ar administracijos direktoriaus rinkimai.

Meras pirmiausia politikas ir strategas. Tik tokie merai gali matyti ne tik pavienius projektus, kurių galai nesueina, o visą miestą.

Administracijos vadovui tokių savybių nereikia - jis turi būti, kaip žmonės sako, geras ūkininkas, geras vykdytojas ir vadybininkas.

Todėl manau, kad meras turėtų likti atstovaujamosios valdžios rate - vadovauti tarybai, būti miesto laivo kapitonu, o ne bocmanu.

Į mero veto teisę žvelgiu labai skeptiškai - nebūna taip, kad vienas teisus, o likę neteisūs.

Tiesioginiai mero rinkimai sukuria situaciją, kai meras gali būti valdančioji mažuma.

Taip yra dabar Klaipėdoje, bet kaip tik Klaipėdos pavyzdys ir rodo, kad meras, neturėdamas politinės atramos ir geros komandos, stagnuoja visą miestą.

Įstatymo pataisą dėl opozicijos lyderio labai sveikinčiau, nes tai padėtų koordinuotai dirbti opozicijai, kryptingai rengti alternatyvius projektus ir apskritai labiau įgalintų opoziciją, kuri galėtų prisidėti prie sprendimų gerinimo ne tik kritika ar kalbomis.

Be to, ši pataisa galbūt neleistų opozicijai tik vaidinti opoziciją - kalbomis kritikuoti priimamus sprendimus, o priimant sprendimą balsuoti už jį.

O pats geriausias dalykas pataisose - mažumos valanda.

Septinti metai dėl jos teikiau siūlymus - bergždžiai.

Tikriausiai net sunku įsivaizduoti, kad septynerius metus užduodu merui Tarybos posėdžio metu klausimus, o jis neatsako, nes dabar nėra tokios prievolės.

Pliusas - didesnė mero atskaitomybė

Klaipėdos tarybos narys Saulius BUDINAS

Vienas iš didžiausių tiesioginių mero rinkimų ir siūlomų naujų įgaliojimų pliusų - didesnė mero atskaitomybė.

Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, labai svarbu apibrėžti mero įgaliojimus, dėl ko ir vyksta dabar diskusijos Seime ir galutiniai sprendimai dar nepriimti.

Tad, apibrėžiant mero įgaliojimus, pirmiausia turėtų būti atsakyta į klausimą, ar miestiečiai nori, kad meras būtų atsakingas už savo sprendimus, ar jie nori kažkokios figūros, kurią jie renka, bet kuri iš tiesų už nieką neatsako, kaip yra dabar.

Pagal naujai siūlomą modelį meras taptų savivaldybės vadovu, panašiai kaip dabar yra administracijos direktorius, tačiau su dar didesniais įgaliojimais.

Meras bus stipresnis, meras nebus juostelių karpytojas, meras bus tikras savivaldybės ūkininkas ir jau jis atsakys, kaip įgyvendinamas biudžetas, kaip tvarkomi bendruomenės reikalai, prižiūrimi kiemai, šluojamos gatvės, kaip parkuojami automobiliai ir kita.

Aš tam pritariu ir manau, kad žmonės tiesiogiai rinkdami merą to ir nori. Taigi tai ne tik pareigybė, bet ir didžiulė atsakomybė.

Teigiamai vertinu, kad nustatytos mero kadencijos. Tačiau dėl jų skaičiaus mano nuomonė kitokia. Dabar siūloma, kad meras gali būti renkamas ne daugiau nei tris kadencijas iš eilės.

Įvertinus, kad kadencija yra 4 metai, bendras galimas meravimo laikotarpis gali būti 12 metų. Mano nuomone, pakaktų dviejų kadencijų iš eilės, tai yra 8 metų.

Pagal geros valdysenos principus vadovo kadencija negali tęstis daugiau nei dešimt metų, nes ilgesnis laikotarpis sudaro merui aplinkybes susikurti politinio komforto sąlygas, o miestas praranda dinamiką.

Iš esmės mes kalbame apie kitą JAV (ypač didesniuose miestuose) paplitusį modelį, kai meras yra vykdomosios valdžios galva ir čia tvarkosi, administracijos vadovus skiria taip, kaip nori.

Tam nereikia, kaip dabar, tarybos malonės. Pastaroji irgi turi funkcijas - pavyzdžiui, tvirtina savivaldybės biudžetą.

Tačiau tarybos galios gerokai apkarpytos būtent mero naudai.

Neužtikrino rinkėjų lūkesčių

Naujovės visada sutinkamos atsargiai ir dažnai kelia nerimą.

Savivaldos rinkimuose iš tiesiogiai renkamo mero rinkėjas tikisi klausimų, kurie yra jo kasdienėje ir artimoje aplinkoje, sprendimo, ūkiško požiūrio, aiškių tikslų ir atskaitomybės.

Tačiau buvusi tiesioginių mero rinkimų sistema neužtikrino rinkėjų lūkesčių.

Mero institutas labiau atliko atstovaujamosios valdžios paskirtį ir neturėjo instrumento, kaip patikimai, prisiimant asmeninę atsakomybę, užtikrinti vykdymą.

Teisės akto projekte matau man patinkančių pokyčių, ir vienas esminių, manyčiau, yra tai, kad tiesiogiai išrinktas meras jau bus vykdomąja vietos valdžia su tiesiogine atskaitomybe rinkėjams ir savo pasirinkta stipria vicemerų ir administracijos direktoriaus asmeninio - politinio pasitikėjimo komanda rinkiminiams tikslams pasiekti ir rinkėjų lūkesčiams tenkinti.

Labai sveikinu šią iniciatyvą

Klaipėdos tarybos narė Alina VELYKIENĖ

Naująją merų įgaliojimų suteikimo tvarką vertinu itin teigiamai.

Tikėtina, kad pagaliau baigsis „teorinis“ miesto reikalų neišmanymas, kai apie problemą mieste išgirstama tik apie tai pradėjus kalbėti žiniasklaidoje.

Deja, šiandieną norint ką nors mieste pakeisti, pagerinti, tenka keliaklupsčiauti prieš merą, atskirai prieš administracijos direktorių, nes jie užaugo tokie „imperatoriai“ savo karalystėse.

Dažnai būna, kad meras net nežino miesto problematikos, nes savo vaidmenį suvokia kaip miesto veido reprezentavimą, o ne sprendimų priėmimą.

Laikas sugrąžinti aiškų funkcijų balansą.

Miesto tarybos nariai turi būti tikrosios miesto politikos formuotojai, o meras tik įgyvendina politiką, kurią nubrėžia miesto taryba.

Labai sveikinu šią iniciatyvą. Pagaliau meras turės girdėti net tik save, bet ir miesto tarybą.

P. S. Verta galvoti, kad jei keičiasi realus miesto valdymas - apie prasmę kurti miesto politiką, o ne kaip dabar - kalbėtis su siena.

Nesudaromos vienodos sąlygos veikti

Visas dėmesys yra fokusuojamas į mero funkcijas, bet ne mero instituciją.

Kas yra miesto meras? Atsakingas už biudžeto vykdymą?

Ar meras yra miesto šeimininkas, atsakingas už visus procesus kurie vyksta mieste?

Mero ir tarybos santykis.

Kas miesto aukščiausia valdžia - meras ar taryba?

Tai labai svarbu. Nuogąstauju, kad įstatymo leidėjas, nenumatydamas tarybos vadovo pozicijos, silpnina opoziciją. Tarybos nariai tampa našlaičiais.

Partijos yra praradusios pasitikėjimą, kuo toliau, tuo daugiau rinkimuose būsimieji tarybų nariai dalyvauja su komitetais, todėl tarybos taps labai margos.

Komitetų atstovai deleguos po vieną, porą savo išrinktų kandidatų. Šie atstovai užnugario neturės, nes komitetas sukurtas tik rinkimams.

Komitetuose išrinkti kandidatai tampa pavieniais tarybos nariais, kurie gali prie nieko nepritapti ir atstovavimo politikoje iš nieko nepasimokyti.

Merui jie nebus įdomūs, nes atstovauja mažumai.

Taigi mažumai arba opozicijai nesudaromos vienodos sąlygos veikti.

Priimti privalu iki rugsėjo

Naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją parengė Seimo narių darbo grupė, sudaryta iš visų frakcijų atstovų.

Parlamente pradėtas svarstyti Rinkimų kodeksas, kuriame, be kita ko, numatytos savivaldybių rinkimų taisyklės turėtų būti priimtos iki rugsėjo.

Tuomet prasidės savivaldos rinkimų politinė kampanija.

Nauja sistema įsigaliotų likus mažiau nei metams iki savivaldos rinkimų.

Kol kas ji kelia tikrai nemažai klausimų ir ramybės nesuteikia.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.