Klaipėdos pilies bokštui - vizija iš dirižablio

Šiuo metu jau iš tolo matomas Klaipėdos piliavietėje kylantis metalinis cilindras - tai būsimojo bokšto karkasas. Atkuriamas originalaus dydžio bokštas yra 15 metrų skersmens ir 47 metrų aukščio.

Bokštas buvo aukščiausias mieste

Būtent tokio aukščio bokštas Klaipėdos piliavietės šiauriniame kampe buvo sumūrytas 1546 m. Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje ir buvo pagrindinis unikalios žvaigždės formos pilies akcentas.

„XVI a. šio pilies bokšto paskirtis buvo ne tik gynybinė, bet ir navigacinė. Tuo metu jis buvo aukščiausias statinys mieste, nes bažnyčios tuo metu buvo nebuvo didelės. Garsiosios neogotikinių bažnyčių smailės mieste iškilo tik po didžiojo gaisro, XIX amžiuje“, - priminė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius prof. Jonas Genys.

Anot pašnekovo, atkurto Klaipėdos pilies didžiojo bokšto siluetas bus labai artimas istoriniam, kuris puikiai matomas J.Narūnavičiaus-Naronskio piešinyje, pieštame apie 1670 m. Piešinyje taip pat matomi ir kiti, mažesni pilies bokštai.

Atkurtas Klaipėdos pilies bokštas iš toli bus matomas ir dabartiniame mieste.

Jau niekam nereikės aiškinti, kur yra Klaipėdos piliavietė.

Neabejoju, kad jis ir vėl taps tuo objektu, kuris rodys kryptį kiekvienam vandeniu, oru ar sausuma į Klaipėdą atvykstančiam", - viltingai kalbėjo prof. J. Genys.

Projektas su iššūkiais

Pasak Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo darbus vykdančios UAB „Pamario restauratorius“ vadovo Aldo Kliuko, šis projektas yra labai specifinis ir kelia naujų iššūkių daugelį istorinių pastatų prikėlusios bendrovės specialistams.

"Pirmasis iššūkis - tai pati bokšto konstrukcija. Cilindro formos bokšto karkasas statomas vietoje iš metalo gaminių, po to jis apmūrijamas nestandartinėmis plytomis. Viskas vyksta vienu metu.

Autentiškų matmenų plytos bokštui specialiai gaminamos Latvijoje. Tai rankų darbas. Standartinės šiuolaikinės plytos yra 25 cm ilgio ir 12 cm aukščio, o šitos - 33 cm ilgio ir 15,5 cm aukščio. Įprastos plytos būna 6,5-7 cm storio, o šitos yra 10 cm. Taigi daug didesnės", - pasakojo A. Kliukas.

Skaičiuojama, kad Klaipėdos pilies didžiajam bokštui sumūryti reikės apie 90 tūkst. plytų.

Šiuo metu jau pagaminta ir atvežta į Klaipėdą 15 tūkst.

Apvaliai sumūryti, nenukrypti, tinkamai surišti nestandartines plytas, anot pašnekovo, šiuolaikiniams meistrams yra tikrai nelengvas, daug atsakomybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas.

„Čia ne blokelius lipdyti, nepaskubėsi. Kol kas turime vos porą metrų mūro, lėtai jis kyla, o planuojame sumūryti du trečdalius bokšto. Žinoma, prieš tai atliktas didelis darbas - iškloti visi tinklai. Kai sumūrysime 10 metrų ir atsiras pirmosios langų, durų nišos - jau bus kitas vaizdas“, - anonsavo projekto rangovas.

Visgi A. Kliukas prisipažino, kad rudens ir žiemos laukia su nerimu.

„Dabar dirbame gero oro sąlygomis ir nuo grafiko neatsiliekame. Tačiau rudenį, žiemą, kai prasidės vėtros, lietūs ir sniegas, procesas sulėtės, gal net nutrūks. Stogo ant bokšto šiais metais dar neuždengsime, tad nerimaujame, kaip reikės peržiemoti“, - kalbėjo A. Kliukas.

IŠŠŪKIS. Apvaliai sumūryti, nenukrypti, tinkamai surišti nestandartines plytas šiuolaikiniams meistrams yra nelengvas, daug atsakomybės ir kruopštumo reikalaujantis darbas.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Kaip atrodė Klaipėda iš dirižablio?

Pasak J. Genio, Klaipėdos pilies bokštas turi būti pastatytas ir įrengtas iki 2025 m.

„Atkurtasis Klaipėdos pilies bokštas bus šešių aukštų. Jo rūsyje, kuris kadaise turėjo kalėjimo funkciją, dabar numatyta įrengti suvenyrų parduotuvę, viršuje - apžvalgos aikštelę. Pakilimas į viršų bus laiptais ir liftu. Planuojama, kad bokšto viduje bus įrengta muziejaus ekspozicija. Mums tai yra didelis iššūkis“, - atviravo J. Genys.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovo, bokštas - netradicinė erdvė muziejui.

„Apskritimo formos tūris per kelis auštus nėra patogus ekspozicijai įrengti, todėl reikia gerokai pasukti galvą ieškant sprendimų. Juo labiau, kad nuo antrojo iki 6 aukšto bokštas nebus šildomas. Tad kyla klausimas, ar šaltuoju metų laiku tai netrikdytų šiuolaikinių technologijų“, - pagrindinius iššūkius įvardijo prof. J. Genys.

Pasak muziejaus vadovo, įstaiga kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe jau yra pateikusi paraišką Europos Sąjungos fondams dėl muziejaus ekspozicijos įrengimo ir atkurto bokšto įveiklinimo finansavimo. Jau buvo atvykę specialistų iš Kultūros ministerijos įvertinti paraiškoje dėstomus argumentus.

"Generuojame idėjas, kokia ekspozicija bokšte gali būti patraukli ir įgyvendinama. Kol kas jų nenorėčiau atskleisti, nes dar nežinau, ar būtent šiuo keliu eisime.

Pasakysiu tik tiek, kad plėtojame mintį bokšto ekspozicijoje pristatyti Klaipėdą kaip modernios komunikacijos centrą XX a. pirmoje pusėje.

Vizijos ieškome pasitelkę šio laikmečio atviruką, kuriame matomas virš mūsų miesto skrendantis dirižablis. Šis atvirukas reklamavo keleivių skrydžius maršrutu Frydrichshafenas-Kylis-Klaipėda apie 1905 m. Kaip atrodė mūsų miestas tuomet žvelgiant iš vadinamojo cepelino? Į tai šiuo metu nukreiptos mūsų paieškos", - intrigavo prof. J. Genys.

PRAEITIS. Klaipėdos pilis ir didysis jos bokštas puikiai pavaizduoti J. Narūnavičiaus-Naronskio piešinyje apie 1670 m.

O kas toliau?

Klaipėdos pilies bokšto atkūrimas - tai dar vienas didelis žingsnis grąžinant istorinį Klaipėdos piliavietės vaizdą ir svarbą. Regeneruoti šį istorinį objektą, atkuriant neišlikusius sistemos elementus ir pilies tūrius, pritaikant juos šiuolaikinio miesto ir visuomenės poreikiams - ilgalaikis, strateginis miesto tikslas.

Klaipėdos pilies ir bastionų kompleksas - miesto gynybinės fortifikacinės sistemos elementas, valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Jau yra atkurtos piliavietės rytinė ir šiaurinė kurtinos, sujungti išlikę Karlo ir Fridricho bastionai, įrengta ekspozicija buvusiame II pasaulinio karo laikų kuro sandėlyje; sutvarkyta pilies ir bastionų komplekso teritorija.

Didysis bokštas taps istoriniu pilies akcentu.

VIZIJA. Klaipėdos pilies bokšto muziejinės ekspozicijos viziją inspiravo atvirukas, kuriame matomas virš mūsų miesto skrendantis dirižablis. Šis atvirukas reklamavo keleivių skrydžius maršrutu Frydrichshafenas-Kylis-Klaipėda apie 1905 m.

Klaipėdos pilis buvo unikalios žvaigždės formos. Pilies kompleksą, be didžiojo bokšto, sudarė dar 4 mažesni bokštai ir jungiamieji pastatai. Tokios pilys buvo statomos Šiaurės Europoje.

Šiuo metu dar nėra priimtas sprendimas dėl visos Klaipėdos pilies atstatymo.

„Manau, kad netrukus šis klausimas turėtų būti vėl keliamas ir diskutuojama. Suprantama, kad tai yra labai brangus ir ilgai trunkantis projektas. Mano nuomone, per artimiausius 10-20 metų būtų verta atkurti Klaipėdos pilies pylimus, tiltus, fosas. Atsiradus pilį juosiančiam vandens grioviui, atsirastų ne tik aiškus pilies vaizdas, tačiau prasiplėstų ir mažųjų laivų uostelis. Pilies vidinės erdvės buvo labai didelės ir užėmė iš viso apie 9 tūkst. kv. metrų plotą. Kalbant apie jų paskirtį, neabejoju, kad tai turėtų būti viešo naudojimo objektas“, - svarstė prof. J. Genys.

Klaipėdos pilies istorija

• Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio-gardinio tipo pilis.
• Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados. XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma.
• XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo.
• Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais.
• XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis.
• XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama, tad 1516-1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538-1550 m. - kapitališkai perstatyta.
• Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais.
• Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų didysis bokštas, vakariniame - didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai kurfiursto, mažasis parako bokštai.
• Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.
• XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti.
• 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus.
• Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756-1763) metais.
• Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista.
• 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms, pilies mūrai pradėjo griūti.
• 1872-1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai.
• XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta.
• Piliavietės teritorija buvo priskirta laivų remonto įmonei ir tapo atskirta nuo miesto.
• Ilgus metus pašaliniams čia nebuvo galima patekti.