Klaipėdos krašto sukilimo šimtmetis: Paryžiaus dėmesys šiltesnis nei Vilniaus

Net įvairių valstybių karo vadovėliuose Klaipėdos sukilimas pateikiamas kaip sėkmingos karinės operacijos pavyzdys, pareikalavęs minimalaus aukų skaičiaus.

Prijungus Klaipėdą Lietuva tapo tikra jūrine valstybe, tačiau jūrą ir Vilnių skiria 300 kilometrų. Per paskutinius kelerius metus Klaipėdos valdžios vyrai ne vieną kartą įveikė šį atstumą, siekdami atkreipti sostinės dėmesį į Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sujungimo jubiliejų bei siekdami paramos (ir finansinės) jubiliejinių metų renginiams ir projektams.

Tačiau, anot Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio, vadovaujančio Klaipėdos sukilimo šimtmečiui paminėti suburtai darbo grupei, pasirengimo laikotarpiu buvo susidurta su šaltu Vyriausybės požiūriu.

Duos ar neduos?

„Mes turėjom prašyti, pinigų prašyti. Duos ar neduos. Mums labai svarbu, kad Vilnius pakeistų savo nuomonę. Jie nesupranta, lygina su Romuvos, Sūduvos metais, kuriuos mini kitos savivaldybės“, - pasiruošimo užkulisius atskleidžia A. Cesiulis.

Nors Klaipėdos kašto sukilimo šimtmečio renginiai sulaukė Kultūros ministerijos paramos, tačiau nusivylimo sostinės požiūriu į šį įvykį uostamiestyje liko.

A. Cesiulio duomenimis, net Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą šimtmečiui paminėti Vyriausybė skyrė 700-800 tūkstančių eurų.

Tuo tarpu bendrai per dvejus metus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio programai skirta suma siekia 800 tūkstančių eurų.

Kokia dalimi renginius finansuoja centrinis biudžetas, neatskleidžiama, tačiau akivaizdu, kad didžioji lėšų dalis yra pačios Klaipėdos savivaldybės.

Jau patvirtinta, kad už šiuos pinigus bus surengta beveik pusšimtis įvairių renginių, kultūrinių projektų.

Dar dvi dešimtys paraiškų surengti jubiliejui skirtus renginius laukia patvirtinimo, gaus ar ne dalinį finansavimą.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos vadina dovana Didžiajai Lietuvai.

Tačiau atrodo, jog Vilnius mano, kad ta „dovana“ yra per daug išdidi ir pakankamai turtinga, kad pati galėtų rasti pinigų net ir valstybinės reikšmės jubiliejams paminėti.

V. Grubliauskas neabejoja, kad sausio 15-ąją Klaipėda sulauks oficialių svečių iš sostinės šventinėse iškilmėse. Juo labiau kad metai rinkiminiai.

Prancūzų dėmesys

Kol išdidžiai Klaipėdai šiek tiek apmaudu, kad centriniam biudžetui mielesnis yra Vilniaus 700 metų jubiliejus ar didvyrių skrydis per Atlantą, Klaipėdos karšo istorijos minėjime bus nemažai prancūziškų akcentų.

Vienas ryškiausių Klaipėdos krašto metus reprezentuojančių renginių - Prefektūros šturmas. Pasak vieno iš organizatorių - Mariaus Tumšio, tokio masto teatralizuota Klaipėdos krašto prijungimo rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvys šventės dalyviai, Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Šį kartą dėmesys skiriamas istoriniams faktams, todėl konsultuojamasi su istorikais siekiant atkurti tikrąją įvykių eigą. Renginyje, kurio metu bus inscenizuotas prancūzų prefektūros Klaipėdoje šturmas, dalyvaus ir užsienio istoriniai klubai.

Skulptūrų parke vyks iškilminga kryžių, skirtų Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870-1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti, atidengimo ceremonija, kurią organizuoja Prancūzijos ambasada.

Taip pat buvo planuojama, kad sausio 15-ąją Klaipėdos uoste lankysis Prancūzijos karo laivai, o jų įgulos dalyvaus prie paminklo sukilimo dalyviams vyksiančiose iškilmėse.

Tačiau prieš savaitę gauta informacija, kad Prancūzijos karo laivų vizito atsisakyta.

V. Grubliauskas juokavo, kad gal taip ir geriau, nes šventės metu gausesnis Prancūzijos karinių pajėgų atstovavimas gali sujaukti Prefektūros šturmo scenarijų - prancūzai gali nepasiduoti.

Klabama, kad kryžiais ar net skulptūromis Klaipėdoje galėtų būti pagerbti ir Klaipėdos krašto sukilimo didvyriai lietuviai.

Tiesa, nežinia, kodėl - dėl pinigų, valdiškos ar privačios iniciatyvos stygiaus šie procesai stringa.

V. Grubliauskas ramina, kad visi metai yra jubiliejiniai ir jiems bėgant sukilėlių atminimas bus įamžintas.

Nors lyginti gal ir nelabai galima, tačiau Vilniaus požiūrį į regionus parodė ir atsisakymas finansiškai prisidėti prie Eurolygos finalinio ketverto turnyro organizavimo Kaune.

Ne veltui tam, kad gautų ES fondų finansavimą, Lietuva padalinta į dvi dalis - turtingą Vilniaus regioną ir likusią Lietuvą. Kaip sakoma, sotus alkano neužjaučia.