Klaipėdos krašto metų planus dėlioja jau dabar

Vis dėlto artėjančios sukakties nuotaiką temdo tai, kad jau keletą metų nepavyksta patvirtinti Mažosios Lietuvos regiono herbo - vieno iš regiono simbolių.

Šių metų birželio mėnesį Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2023 metais bus minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 metų sukilimo 100-osios metinės, bei įvertinus tai, kad šis istorinis įvykis turėjo ypatingos reikšmės Lietuvos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai, 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.

Vyriausybei buvo pavesta parengti renginių programą, o 2022 ir 2023 metų valstybės biudžete numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Savo programas ruošia ir atskiros savivaldybės.

Planuose - vado palaikų sugrąžinimas

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad prieš maždaug pusantrų metų mero pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota parengti renginių planą.

„1923 metų Klaipėdos krašto prijungimas buvo koordinuotas veiksmas, kuris padarė didžiulę įtaką visos Lietuvos valstybės politikai, suverenitetui stiprinti, jūrinei valstybei ir taip toliau. Šiame kontekste darbo grupė dirba, bet iškilo tam tikrų problemų. Jau nekalbant apie pandemiją ir karantiną, laukiame tam tikrų Seimo ir Vyriausybės sprendimų. Daug kas priklausys nuo centrinės valdžios sprendimų“, - teigė šiai grupei vadovaujantis A. Cesiulis.

Kultūros ministerijai miesto Savivaldybė išsiuntė siūlomų priemonių planą su dviem papildomais punktais. Vienas jų - miestas tikisi, jog į darbo grupę, kuri bus sudaryta Vyriausybės lygmeniu, bus pakviesti ir Klaipėdos atstovai. Taip pat tikimasi, kad Vyriausybė ras būdų prisidėti prie įvairių renginių Klaipėdos mieste finansavimo.

„Esame numatę įvairių priemonių ir mieste, ir regione - konferencijų, koncertų, renginių, galbūt bus išleistas ir pašto ženklas. Bet kol kas laukiame reakcijos iš centrinės valdžios. Tikimės, kad greitu laiku bus aiškiau“, - kalbėjo A. Cesiulis.

Pasak vicemero, kaip vienas iš pagrindinių akcentų galėtų būti sukilimo rekonstrukcija dalyvaujant karinėms pajėgoms.

Dar vienas sprendžiamas klausimas - sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio įamžinimas Klaipėdoje. Vienas iš siūlymų yra pargabenti jo palaikus iš JAV ir perlaidoti Klaipėdoje.

"Šis klausimas svarstomas ir Krašto apsaugos ministerijoje. Kiek man žinoma, yra pavesta susisiekti su konsulatu Čikagoje, siekiant išsiaiškinti jo šeimos nuomonę. Savo ruožtu taip pat darome žingsnius. Jis miręs ir palaidotas Čikagoje, viename kape su žmona. Jei neklystu, yra gyva jo anūkė, kuri yra prolietuviškai nusiteikusi.

Įvairūs visuomenininkai jau keletą metų brandina planą parvežti jo palaikus į Klaipėdą.

Jei tokia galimybė atsirastų, klausimas, kur juos reikėtų palaidoti. Siūliau galimą variantą palaidoti prie paminklo Skulptūrų parke, bet mane darbo grupės kolegos sukritikavo, kad ten paminklas skirtas tik žuvusiems sukilimo metu. Tačiau bet kuriuo atveju svarstome tą klausimą dar nežinodami šeimos sprendimo. Kreipiausi į Amerikos lietuvius, kurie turi ryšių su šeima, kad sužinotume nuomonę", - pasakojo A. Cesiulis.

Vicemeras teigė, kad artėjant sukakčiai bendraujama ir su kitomis Klaipėdos krašto savivaldybėmis.

Jubiliejus - su orkestrų muzika?

Šilutės rajono savivaldybės Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė pasakojo, kad taip pat pateikė idėjų Kultūros ministerijai, tačiau rengia ir savitą renginių programą.

„Pasiraitoję rankoves dirbame jau dabar. Tyliai ir ramiai, bet pasiruošimas vyksta“, - likus daugiau nei metams iki sukakties sakė pašnekovė.

Vienas iš būsimų renginių tikslų - atkreipti dėmesį į Šilutės vaidmenį Klaipėdos krašto prijungimo istorijoje.

„Šilutėje buvo pasirašyta svarbiausia deklaracija ir iki šios dienos Šilutės mieste pastatas, kuriame ta įvyko, nėra niekaip pažymėtas, tik kybo nežymi lentelė. Tūkstančiai žmonių pravažiuoja pro šalį nežinodami, koks įvykis buvo Šilutėje. Norėtume architektūriniais, meniniais sprendimais pažymėti šią vietą, kad ji būtų lankoma, įtraukta į turistinius maršrutus“, - sakė V. Griškevičienė.

Pasak jos, taip pat bus siekiama kuo labiau įtraukti ugdymo įstaigas, moksleivius, pedagogus į šimtmečio minėjimą, paskatinti juos sausio 15 d. surengti išskirtines pamokas, skirtas sukakčiai.

Šilutė taip pat teikia premiją „Lietuvininkų viltis“, kuri jubiliejiniais metais, ko gero, bus skirta už darbą ugdant jaunąją kartą ir krašto istorijos pažinimą.

V. Griškevičienė taip pat dalijosi idėja šimtmetį pasitikti muzikaliai.

„Esame kraštas, kurio visos savivaldybės turi orkestrus. Galėtume sukurti Klaipėdos krašto maršą. Galėtume šiuo kūriniu prisistatyti Dainų šventėje ir apskritai tai galėtų būti reprezentacinis kūrinys. Apie tai rimtai svarstome ir kalbamės su kūrėjais, su mūsų orkestro vadovu Gražvydu Raila. Tai būtų meninis akcentas“, - svarstė Kultūros poskyrio vedėja.

V. Griškevičienė akcentavo, kad bendradarbiaujama su Klaipėdos universitetu.

„Universitetas periferinėms savivaldybėms yra nepaprastai svarbus ir reikalingas. Galvojame kartu su universitetu pabandyti spręsti svarbią problemą, kad apie etnografinį Mažosios Lietuvos kraštą kiti regionai žino labai mažai, dažnai jis klaidingai tapatinamas su Žemaitija. Krašto savivaldybės kartu su universitetu dėliojame programą, kaip Mažąją Lietuvą pristatyti kituose regionuose.

Tai bus bendras mokslo, kultūros, verslo, turizmo bendruomenių projektas. Norime šią problemą spręsti ne tik surengdami renginius, bet apie tai plačiau skleisti žinią, paprastai ir aiškiai pasakoti apie mūsų kraštą“, - pasakojo pašnekovė.

Šilutės Hugo Šojaus muziejus buvo paskelbęs kvietimą kraštiečiams siūlyti idėjas, kaip įprasminti Klaipėdos krašto prijungimo šimtmetį. V. Griškevičienės teigimu, sulaukta nemažai įdomių pasiūlymų. Pavyzdžiui, žmonės atkreipė dėmesį į gėlynus - žvelgiant į darželius prie namų, galima pasakyti, iš kokio regiono kilę jo puoselėtojai. Svarstoma paskaičiuoti, kiek Šilutėje keliama istorinių Mažosios Lietuvos vėliavų ir kt.

„Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kelionė

Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė sakė, kad jau rengiami pavieniai, įžanginiai renginiai šimtmečiui paminėti. Vienas jų - rugsėjį Seime pristatyta paroda, skirta Martyno Jankaus muziejaus 40-mečiui, kurios metu savo monografiją „Martynas Jankus: tautos vienytojas ir lietuvių spaudos kūrėjas“ pristatė prof. habil. dr. Domas Kaunas.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės globos tarybos narė L. Burzdžiuvienė teigė, kad taryba kviečia visas regiono savivaldybes, muziejus, etnocentrus prisidėti rengiant renginių programą, su kuria būtų galima pristatyti Mažąją Lietuvą.

„Turime pripažinti, kad Mažosios Lietuvos regiono istoriją, etnokultūrą žmonės Didžiojoje Lietuvoje žino blogai. Šis kraštas yra terra incognita, tad atvykę čia žmonės nustemba atradę tiek daug įvairių dalykų.

Dažniausiai važiuodami iš Didžiosios Lietuvos, jie pervažiuoja Šventosios upelį tarp Jurbarko ir Smalininkų ir jau atsiduria Mažojoje Lietuvoje - kitoje architektūrinėje, etnokultūrinėje erdvėje. Sustoję Bitėnuose gauna istorijos dozę, atranda daug dalykų ir į Mažąją Lietuvą ima žiūrėti visiškai kitaip“, - teigė muziejaus vadovė.

L. Burzdžiuvienė akcentavo, kad Pagėgių savivaldybė yra vienintelė iš septynių regiono savivaldybių, kurios visa teritorija buvo etnografiniame Mažosios Lietuvos regione, čia yra daug išskirtinių vietų, čia gimusių asmenybių. Svarstoma datą įamžinti skulptūra ar kita menine forma. Taip pat svarstoma į kelionę išleisti muziejuje saugomą „Amžinąją Rambyno kalno knygą“.

Ši rankraštinė knyga buvo skirta svečiams, kurie per Joninių šventes susirinkdavo ant Rambyno kalno ar užsukdavo pas Mažosios Lietuvos patriarchu vadintą Martyną Jankų. Pirmas knygoje įrašą paliko filosofas Vydūnas. Šis autentiškas Mažosios Lietuvos žmonių likimus atspindintis dokumentas pasakoja tiek krašto, tiek visos valstybės istoriją. Jos originalas saugomas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, o M. Jankaus muziejuje - jos kopija.

„Ji galėtų važiuoti ne tik į regiono renginius, bet galbūt ir į Didžiąją Lietuvą. Joje yra nuostabiausių įrašų, kuriuos paliko visuomenės, politikos, kultūros veikėjai, ambasadoriai ir paprasti žmonės. Tikime, kad knygos kelionė per Lietuvą būtų labai prasminga, nes tai puikus rašytinis dokumentas apie tai, kas yra Mažoji Lietuva, kas yra Klaipėdos kraštas ir 1923 metų sukilimas“, - mintimis dalijosi muziejaus vadovė.

Herbas - skaudi tema

Mažosios Lietuvos regioninės etninės globos tarybai vadovaujanti V. Griškevičienė apgailestavo, kad jau daug metų yra įstrigęs Mažosios Lietuvos herbo projektas.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir regiono savivaldybių iniciatyva Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko dvi regiono heraldinių ženklų istorines studijas, kurių pagrindu nutarta regiono heraldikos pagrindiniu simboliu pasirinkti briedžio simbolį, plačiai naudotą įvairiais regiono istoriniais laikotarpiais.

Tačiau tokiam simboliui nepritaria Lietuvos heraldikos komisija, argumentuodama tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo ir viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų.

„Mums tai yra svarbu, bet esame tarsi užribyje“, - apie keletą metų „marinuojamą“ projektą sakė V. Griškevičienė.

Jai antrinusi L. Burzdžiuvienė tikino, kad ši situacija yra ir galvos skausmas, ir širdies žaizda.

"Vargstame nuo 2014 metų. Niekaip negauname pritarimo, net rašėme Lietuvos Respublikos prezidentui. Neaišku, kuo tai baigsis.

Bet jau visiškai aišku, kad 2023 metus privalome sutikti su savo heraldika.

Mažosios Lietuvos istorinė vėliava išliko, niekas tam neprieštarauja, bet dėl herbo vyksta kova", - apmaudą liejo L. Burzdžiuvienė.

Bandys prisikviesti prancūzus

Viena iš organizacijų, kasmet kviečianti visuomenę minėti 1923 metų sukilimą, yra Vakarų (jūros) šaulių 3-ioji rinktinė. Šaulių iniciatyva kasmet sausio mėnesį rengiamas pėsčiųjų žygis sukilėlių takais.

Rinktinės vadas atsargos majoras Rolandas Lukšas jau kalbėjo su miesto valdžia dėl galimybės šaulių, atsargos karininkų organizuojamus renginius įtraukti į bendrą miesto renginių programą.

"Kiekvienais metais rengiame naktinį žygį sukilėlių takais. Siūlome į būsimus renginius įtraukti ir šį žygį. Žygį visada rengiame sausio mėnesį, derindamiesi prie Sausio 13-ajai skirto bėgimo, kad nesutaptų data.

Paprastai mūsų žygis būna naktį iš penktadienio į šeštadienį, o bėgimas Vilniuje - sekmadienį. Priklausomai nuo to, kada vyksta bėgimas, savo žygį ankstiname arba vėliname viena savaite, nes didelė dalis žmonių nori dalyvauti abiejuose renginiuose.

Iš tų sukilime dalyvavusių per tūkstančio žmonių apie 500 buvo Šaulių sąjungos nariai. Dėl to mes esame suinteresuoti padėti ir prisidėti. Laikas bėga, kas čia teliko - metai ir keli mėnesiai. Pirmąjį susitikimą su miesto valdžia turėjome dar prieš metus, nes tokiai sukakčiai reikia ruoštis iš anksto.

Tikimės, kad planų nesumaišys kovidas. Daugiau nieko mes nebijome - nei vėjo, nei sniego, nei šalčio.

Aptarėme ir galimybę įamžinti tam tikrų Mažosios Lietuvos veikėjų atminimą", - pasakojo R. Lukšas.

Pasak jo, ketinama kalbėtis su Klaipėdos krašte esančių kariuomenės dalinių vadais, kad jie irgi prisidėtų. Galbūt bus koks nors paradas ar karinės technikos paroda.

Šaulių atstovas viliasi, kad galbūt pavyktų vėl prie buvusios prefektūros surengti inscenizuotą jos užėmimą.

„Būtų tikrai įdomu tai pakartoti. Reikia iniciatyvos ir šiek tiek lėšų. Apskritai yra daug visokių minčių. Turime šiokių tokių ryšių su Prancūzijos pulku, kurio atstovai tuo metu buvo Klaipėdoje.

Jie turi to laikotarpio istorinės medžiagos. Galbūt net pavyktų surengti tos medžiagos ekspoziciją, o gal ir patys prancūzai atvažiuotų į tą sukaktį. Aišku, jiems galbūt tai nelabai malonūs prisiminimai, tačiau tai buvo ryškus įvykis“, - kalbėjo R. Lukšas.