Klaipėdos krašto gubernatoriaus Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos palaikai į Lietuvą grįš rudenį

Apie tai BNS informavo Vyriausybės komunikacijos departamentas. 

„Šiuo metu analizuojamos galimybės Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikus perlaidoti Klaipėdoje“, – pranešė departamentas. 

Anot jo, premjerės Ingridos Šimonytės potvarkiu sudaryta darbo grupė aptarė parengiamuosius darbus.

Darbo grupei vadovauja Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas. Joje posėdžiauja Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijų, Klaipėdos savivaldybės, Klaipėdos universiteto bei kitų suinteresuotų institucijų ir organizacijų atstovai.

J. Polovinskas-Budrys ir jo sutuoktinė R. Kašubaitė-Budrienė yra palaidoti lietuvių kapinėse Čikagoje, tačiau lietuvis buvo išreiškęs valią būti palaidotas gimtinėje. Tarp vietų, kur galėtų būti perlaidoti palaikai – Klaipėdos Skulptūrų parkas, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, bei Kopgalio kapinaitės Smiltynėje. 

Vasarį dėl perlaidojimo surašytame kreipimesi Vyriausybei, kurį padėjo parengti istorikas Jonas Genys, rašoma, kad J. Polovinskas-Budrys – svarbų vaidmenį 1923 metų sausio įvykiuose suvaidinęs kontržvalgybininkas, diplomatas, Klaipėdos operacijos vadas.

„Oficialios jo pareigos nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu. Po sėkmingo krašto užėmimo Jonas Budrys Klaipėdoje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos – ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas“, – rašoma dokumente.

Tolesnė J. Budrio karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1928 metų jis dirbo diplomato darbą – pradžioje Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964 metais buvo Lietuvos generaliniu konsulu Niujorke.

J. Budrys savo atsiminimuose, pasisakymuose lietuvių išeivijos spaudoje didžiavosi „Klaipėdos atvadavimu“, vadovavimą sukilimui laikė „didžiule garbe“ ir bene svarbiausiu savo gyvenimo darbu, rašoma savivaldybės kreipimesi Vyriausybei.

Kaip anksčiau skelbė savivaldybė, 2023-ieji, Klaipėdos krašto metai, suaktyvino ne tik istorinius tyrimus, diskusijas apie Klaipėdos krašto reikšmę atsikuriančios Lietuvos istorijai, bet ir paskatino atversti naujus kultūrinės atminties įamžinimo puslapius. Tarp tokių Klaipėdos miesto bendruomenė mato ir Jono Budrio bei jo žmonos urnų pergabenimą į Lietuvą ir perlaidojimą Klaipėdoje.