Klaipėdos įvaizdžio reforma klimpsta politiniuose debatuose

Šią savaitę Savivaldybės tarybos komitetuose svarstomas miesto valdomų įstaigų „Klaipėda ID“ ir Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro sujungimas.

Klaipėdos ekonominės plėtros grupės vadovė Reda Švelniūtė pristatydama klausimą akcentavo, kad tokiam paruoštam Tarybos sprendimo projektui buvo pritarta Tarybos Kolegijoje, jam pritarė ir abiejų įmonių valdybos.

„Norima, kad būtų įsteigta viena stipri organizacija, kurioje būtų sutelkta pakankamai žmonių, kompetencijų, kuriai būtų skiriamas pakankamas finansavimas ir kuri įgyvendintų stambesnius ir rimtesnius projektus, nei įgyvendina šiandien“, - motyvus dėstė R. Švelniūtė.

Priminsime, kad panašiu keliu nuėjo didieji Lietuvos miestai, kur buvo įkurtos agentūros „Go Vilnius“ ir „Kaunas in“. Tokiu būdu buvo sutelktos tiek verslo skatinimo, tiek miesto patrauklumo didinimo, tiek turizmo plėtojimo pajėgos.

Tačiau svarstant Klaipėdos įstaigų reformos klausimą komitetuose, pateiktam projektui nepritarė nei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, nei Kultūros, švietimo ir sporto komitetas.

Prasidėjo politikavimas

„Aš negaliu palaikyti šito sprendimo galbūt ir dėl nesupratimo“, - sako Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas. Jis pateikia pavyzdį: atvykstantiems kruizinių laivų keleiviams siūlomos ekskursijos į Nidą, Palangą ir Šilutę.

„Ar galiu aš kaltinti žmones, užsiimančius turizmo plėtra, kai iš tikrųjų - o ką mes galim parodyti?“ - klausė V. Dambrauskas.

Jo neįtikino įstaigų jungimo procesas, tad ir siūlo dar kartą padaryti reviziją, pažiūrėti plačiau.

„Pas mus daug tų įmonių, mokam pinigus, neaišku, už ką mokam, kokia nauda miestui“, - sakė V. Dabrauskas, kuris dar prieš porą metų apskritai siūlė uždaryti „Klaipėda ID“ kaip dirbtinai sukurtą ir neatliekančią savo funkcijų įstaigą.

Dabar V. Dambraukas sako, kad pasiekti tikslų galbūt galima ir nejungiant įstaigų, o keičiant įstatus, deleguojant konkrečias funkcijas. Taikant praktiką, kuri yra ir versle, kai siekiant užsibrėžtų tikslų bendradarbiauja keletas institucijų.

„Mano galvoje - košė“, - apibendrina savo būseną svarstant įstaigų jungimo kausimą V. Dambrauskas.

Pateikė planą

Tačiau „Klaipėda ID“ rinkodaros vadovas Girmantas Neniškis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jis asmeniškai planą, kaip „Klaipėda ID“ galėtų koordinuoti miesto rinkodaros strategiją, Klaipėdos politikams pateikė dar spalio mėnesį.

„Pagrindinis klausimas yra funkcijų delegavimas ir resursų skyrimas“, - sako G. Neniškis.

Tačiau, anot jo, vietoj to, kad suteiktų daugiau galių ir lėšų „Klaipėda ID“, miesto politikai nuėjo kitu keliu.

„Pusę metų sugaišo, kol nusprendė, kad miesto rinkodaros strategijai įgyvendinti atskiro skyriaus pačioje Savivaldybėje steigti nereikia“, - primena G. Neniškis.

Jis pataria miesto politikams paskaityti dar prieš kelerius metus parengtas ir jų pačių patvirtintas strategijas. Tada, pasak jo, turėtų kilti mažiau klausimų. Juolab kad dvi „Ernst&Young“ ir „Civitta“ atliktos studijos taip pat rekomendavo minėtų įstaigų sujungimą ir funkcijų konsolidavimą.

Ženklo pasigendama

„Jau praėjo savaitė, kaip pristatytas naujas miesto vizualinis identitetas ir ženklas. Jie lengvai prieinami, jais naudojasi Turizmo informacijos centras, mačiau Kultūros skyrius pagal identiteto sistemą sukūrė vizualą Klaipėdos miesto jūrinės kultūros apdovanojimams „Albatrosas“. Tačiau oficialiose platformose identiteto nematyti“, - sako G. Neniškis“

Anot jo, iš nutylėjimo suprantama, kad už tolesnį ženklo naudojimo koordinavimą jis, kaip šio projekto vadovas, ir turėtų būti atsakingas.

„Tačiau man tokių įgaliojimų niekas nesuteikė, o „Klaipėda ID“ su ribotais resursais turi ir savo rinkodaros iššūkių“, - sako „Klaipėda ID“ rinkodaros vadovas.

Todėl ir nėra aišku, kas atsakingas, jog dar ir šiuo metu atvertus Klaipėdos savivaldybės, Turizmo ir kultūros informacijos centro ar pačios „Klaipėda ID“ oficialius interneto puslapius naujojo miesto ženklo ir įvaizdžio nematyti.

Buvo daug kalbų, kad pristačius naują miesto vizualinį identitetą, miesto įvaizdžio formavimas pakils į naują lygį. Tačiau panašu, pliusas padėtas, pinigai „įsisavinti“, o proveržio ir toliau reikės laukti.

„Jau seniai aišku, kad tai yra šou, tai yra spektaklis, kuriuo siekiama kompromituoti sprendimus, tačiau tai neturi nieko bendro su miesto plėtra ir strateginiu vystymu“, - politinius procesus Klaipėdoje vertina G. Neniškis, į Klaipėdą dirbti atvykęs iš Vilniaus.

Daug nuomonių

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, jau pradiniame etape svarstant galimą Savivaldybės įstaigų reformą buvo nagrinėjami įvairūs variantai, galimi sprendimai keitėsi keletą kartų.

Galiausiai buvo nuspręsta jungti minėtas dvi įstaigas neįtraukiant į šį procesą VšĮ „Klaipėdos šventės“.

„Per savo politinę karjerą neprisimenu kito klausimo, kuris būtų įgavęs tiek politinių viražų, net visos Savivaldybės administracijos reforma nebuvo sukėlusi tiek bangavimų“, - pastebi V. Grubliauskas.

„Tai yra bandymas būti matomiems ir girdimiems bet kokių klausimų svarstymo kontekste ir taip bus iki kitų metų rinkimų“, - tai, kas šiuo metu vyksta svarstant Savivaldybės įstaigų sujungimo klausimą, apibūdina V. Grubliauskas.

Jis siūlo neskubėti ir palaukti kitą savaitę vyksiančio Tarybos posėdžio, kur ir turėtų būti pritarta arba nepritarta „Klaipėda ID“ ir Turizmo ir kultūros informacinio centro sujungimui.

„Jeigu sujungimui nebus pritarta, tai ir toliau liks neaišku, kas bus pagrindinis rinkodaros koordinatorius“, - sako V. Grubliauskas.

Sujungimas pasiteisino

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas ir „Klaipėda ID“ valdybos narys Eimantas Kiudulas sako, kad siūlomam įstaigų jungimui pritaria.

„Jungimas savaime nėra savitikslis veiksmas, jungimu problemos nesprendžiamos. Svarbiausia, kad atsirastų miesto rinkodaros projekto šeimininkas, kuris ir koordinuotų visus veiksmus“, - sako E. Kiudulas.

Anot jo, abiem atvejais yra pliusų ir minusų. Tačiau jei būtų priimtas sprendimas jungti įstaigas, būtina išsaugoti tai, kas jose yra sukurta gero. Kartu reikia didinti sinergiją įgyvendinant bendrus miesto rinkodaros, įvaizdžio, identiteto projektus.

„Jeigu jungimo metu nebus padaryta klaidų, šansas situacijai gerėti yra“, - sako E. Kiudulas.

Jis stebėjo, kaip vyko analogiški procesai steigiant „Go Vilnius“ ir „Kaunas in“, ir sako, kad šie projektai pasitvirtino. Tačiau Klaipėdai nereikėtų eiti Vilniaus keliu ir nesikoncentruoti vien į turizmą, įvaizdį ir rinkodarą.

„Vilniuje yra kita situacija. Tai sostinė, kuri natūraliai traukia investicijas. Klaipėdoje taip daryti negalima, darbai pritraukiant tiesiogines investicijas, gerinant investicinę aplinką turi išlikti ir net intensyvėti“, - sako E. Kiudulas.

Kaip įstaigų jungimo pliusą jis mato tai, kad įkūrus didesnę organizaciją atsirastų galimybė pritraukti ambicingą vadovą, tai pat efektyviau veiktų vadinamasis „karjeros liftas“ pačioje įstaigoje.

E. Kiudulas dabartinę Klaipėdos įvaizdžio situaciją vertina gerai.

„Tiek minimos organizacijos, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dirba koreguodamos miesto įvaizdį. Esamą situaciją vertinčiau 7-8 balais. Visada galima padaryti ir geriau. Stipriai reikia padirbėti su bendrąja miesto rinkodara, kuri šiandien neturi realaus šeimininko“, - sako E. Kiudulas.

Turtas ir interesai

„Ar reforma yra būtina? Reikia įvertinti, ar tenkina dabartinė situacija. Pasakyčiau, kad rezultatas turėtų būti daug ambicingesnis ir daug geresnis“, - sako Tarybos narys Andrius Petraitis.

Jis pritaria įstaigų jungimui ir dėl to, nes mato, kad jos dalinai dubliuoja viena kitos veiklą ir funkcijas.

Tačiau panašu, kad jungimosi oponentų aistras kaitina ne vien rūpestis dėl miesto įvaizdžio, bet ir labai žemiški dalykai.

Tarybos narei Juditai Simonavičiūtei užkliuvo tai, kad reorganizacijos metu dabar „Klaipėdos ID“ valdomą „Kultūros fabriko“ pastatą planuojama perduoti kitai Savivaldybės įtaigai - Klaipėdos kultūros komunikacijų centrui. Taip pat politikus jaudina ir Girulių kempingo, kurį nuo parėjusių metų vėl perėmė valdyti Turizmo ir kultūros informacijos centras, klausimas.

Dar reikia pridėti ir tai, kad šių daugiausia iš miesto biudžeto finansuojamų įstaigų metinis biudžetas jau dabar viršija 1 milijoną eurų. Ateityje joms skiriamų lėšų turėtų tik daugėti. Miestas yra pasirengęs daugiau investuoti į rinkodarą. Taip pat šiuo metu jau diskutuojama ir dėl pagalvės mokesčio Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose įvedimo. Šis mokestis per metus sieks kelis šimtus tūkstančių eurų ir turėtų būti skiriamas turizmui skatinti.

Lieka atviras kausimas ir dėl to, kad Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre dirba Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio žmona. Padeda tai miesto įvaizdžio formavimui ar ne?

Beje, anksčiau minėtas Girmantas Neniškis tikina, kad nėra susijęs giminystės ryšiais su Savivaldybės administracijos vadovu.

Trečiadienį įstaigų jungimo klausimas svarstomas miesto Ekonomikos ir finansų komitete. Gegužės 26 d. savo verdiktą šiuo klausimu turėtų skelbti miesto Taryba.

Beje, ši savaitė paskutinė, kai dirba „Klaipėda ID“ vadovė Eglė Songailienė. Ji savo sprendimo pasitraukti iš užimamų pareigų nesieja su vykstančiais reorganizacijos procesais. Apskritai pastarieji dveji metai Klaipėdoje ypatingi tuo, kad dažnai keičiasi Savivaldybės valdomų įstaigų vadovai. „Klaipėdos šventės“ per metus vadovą pakeitė net tris kartus.