„Klaipėdos drama - svarbiausia mano gyvenimo ir kūrybos tema“

Trisdešimt metų su D. Varkaliu kartu dirbęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad dirbti su Dionyzu buvo labai gera ir malonu.

"Visuomeniniame gyvenime jis gal ir atrodė ūmaus būdo, tačiau darbe buvo labai dalykiškas, pozityvus. Per tris dešimtmečius su juo neturėjome jokių konfliktų.

Visi jį labai gerbėme, nes Dionyzas buvo ne tik labai sąžiningas ir tiesus, bet ir auksinių rankų žmogus. Viską galėjo padaryti: suremontuoti ir suderinti antikvarinį muzikos instrumentą ir atrakinti seną spyną be rakto.

Dionyzas nedirbo muziejuje - jis jame gyveno. To mums labai trūks.

Iki paskutinės dienos jam rūpėjo paveldas, etnografija, iki paskutinės dienos jis dirbo kalvėje. Net sirgdamas, vos išėjęs iš ligoninės, jis dar bandė pjauti žolę Kalvystės muziejaus kieme, tačiau jau nepajėgė", - apie D. Varkalį, kaip nepaprastai darbštų žmogų, atsiliepė J. Genys.

Gustavo Kackės kalvė su visa autentiška įranga, kuri ir tapo Kalvystės muziejaus pagrindu, buvo išsaugota būtent D. Varkalio pastangomis.

Muziejininko rūpesčio ir pastangų dėka surinkti, nuo sunaikinimo išgelbėti ir Kalvystės muziejuje eksponuojami senųjų Klaipėdos kapinių kryžiai, tvorelės.

D. Varkalis pykdavo, kai jį kas pavadindavo kalviu.

„Nė vieno kalviško darbo nesu sukūręs, esu metalo restauratorius“, - sakydavo.

D. Varkalis buvo metalo dirbinių liejimo pradininkas, tautodailininkas. Kūrė metalo ir gintaro juvelyrinius darbus, kuriuos neretai inkrustuodavo brangakmeniais.

„Gyvenimo prasmė - tai lyg mažas gintaro paukštukas medyje, kurio link sėlina gyvatė. Jai gyvenimo prasmė - tik gardus kąsnelis“, - taip komentavo D. Varkalis vieną iš savo kūrinių, kuriuos prieš trejus metus sukūrė savo 85-mečiui skirtai personalinei parodai.

Savo kūrybą ir gyvenimą D. Varkalis paskyrė mūsų miestui.

„Klaipėda, jos drama yra svarbiausia mano gyvenimo ir kūrybos tema“, - sakė interviu ir pridūrė, kad svarbiausiomis, reikšmingiausiomis savo gyvenimo patirtimis įvardintų dvi.

"Pirma, kad man teko laimė dalyvauti Lietuvos Sąjūdyje. Būti jame ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu dalyviu, kovoti už Lietuvos laisvę.

Antra patirtis - tai galimybė įvaldyti metalo apdirbimo technologiją, kurią naudojo mūsų protėviai, įsisavinti meninę liejininkystę ir tapti aukščiausios kategorijos restauratoriumi„, - teigė D. Varkalis “Vakarų ekspresui".