Klaipėdoje krevetes augins panaudodami geoterminį vandenį

Tikimasi, kad šiuos resursus būtų galima sėkmingai panaudoti ir akvakultūroje. Tai įrodyti mokslininkai sieks eksperimentais, kurie šį rudenį startuos Klaipėdoje veikiančiame Akvakultūros kompetencijų centre.

Tiesia ranką verslui

Eksperimentų metu bus siekiama užauginti krevetes ir vaivorykštinius upėtakius vandens paruošimui naudojant geoterminį vandenį.

Iki šiol Akvakultūros kompetencijų centre įdiegtose sistemose jūrinę aplinką imituojanti vandens mineralizacija būdavo sukuriama į gėlą vandenį įmaišant koralų akvariumuose naudojamos jūros druskos arba atskirus pagrindinių elementų mineralus.

Siekiant auginti akvakultūros produkciją komerciniu mastu – didelės apimties uždarose recirkuliacinėse sistemose (RAS) – toks vandens paruošimas būtų labai brangus. Įmonės atidžiai įsivertina visus faktorius, galimybė sumažinti kaštus joms labai aktuali. 

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų bei Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) komanda pasiryžusi identifikuoti alternatyvas, kurios sustiprintų investuotojų ryžtą ir atvertų naujas verslo nišas Klaipėdos regione.

Tvarus požiūris į resursus

Eksperimentai bus įgyvendinami šiemet startavusio „Interreg Baltic Sea Region“ programos projekto „TETRAS“ rėmuose.

„Projektu siekiame pademonstruoti naujus maistui skirtos produkcijos gamybos būdus, įgalinant inovatyvios akvakultūros simbiozę su kitomis industrijomis.

Mūsų partneriai iš Vokietijos, Estijos, Lenkijos ir Danijos čia irgi turi įdomių minčių, kaip būtų galima pakartotinai panaudoti įvairiuose pramonės procesuose naudojamą vandenį ar kitus resursus, kurie kitu atveju tiesiog prarandami“, – aiškino projekto vedančiojo partnerio KMTP plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Iš viso „TETRAS“ įgyvendins keturis pilotinius projektus. „Pilotą“, kuris bus išbandomas Klaipėdoje, iš viso sudarys penki eksperimentai: bus užauginti trys ciklai blyškiųjų baltakojų  krevečių (Litopenaeus vannamei) ir du ciklai vaivorykštinių upėtakių. Tyrėjų teigimu, tempas nusimato intensyvus, darbai suplanuoti dvejiems metams.

Mineralais turtingą vandenį dozuos

KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovo dr. Nerijaus Nikos teigimu, šiuo metu jau vyksta pasiruošimo eksperimentams etapas.

Jo metu adaptuojamos esamos sistemos, kurios įrengtos Smiltynėje, Kopgalyje ir KMTP verslo inkubatoriuje Klaipėdos miesto centre.

Geoterminis vanduo, kuris bus sumaišomas su įprastiniu taip sukuriant tinkamą terpę vėžiagyviams, išgautas iš 1100 m gylio.

Šimtus milijonų metų jis buvo „užrakintas“ po žeme ir neturėjęs jokio sąlyčio su oru. Toks vanduo turtingas įvairiais cheminiais elementais, todėl ir domina daugelio sričių mokslininkus.

Mūsų geoterminio vandens druskingumas siekia apie 110 promilių. Akvakultūros eksperimentų reikmėms jis bus atskiedžiamas iki 16-30 promilių“, – aiškino dr. N.Nika.

Mokslininkai analizuos organizmų reakciją į naują druskų šaltinį vandenyje. Bus vertinami krevečių ir upėtakių augimo, mėsos kokybės ir skonio parametrai. Krevečių atveju – taip pat ir kiauto formavimosi ypatumai.

Gerai apgalvoti „ėjimai“

Vandens organizmų rūšys eksperimentams Akvakultūros kompetencijų centre pasirenkamos neatsitiktinai – įvertinamos tiek jų maistinės bei skonio savybės, galimybės užauginti, tiek ir rinka, tendencijos.

„Mūsų mokslininkų darbas su krevetėmis sulaukia didžiausio dėmesio – Lietuvoje šių vėžiagyvių auginimas vis dar yra tam tikra egzotika.

Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, siekiant identifikuoti naują nišą, kuri įgalintų mūsų akvakultūros verslą kurti aukštą pridėtinę vertę.

Krevetės yra gan brangus produktas, puikus gyvulinės kilmės baltymų šaltinis, o jų auginimas reikalauja specifinių žinių, apimančių tiek biologiją, tiek technologijas, tad jos mums pasirodė labai tinkamos“, – kalbėjo A.Sutnikas.

Eksperimentuojant su vaivorykštiniais upėtakiais, KU Jūros tyrimų instituto Žuvininkytės ir akvakultūros laboratorijoje vystoma šių lašišinių žuvų išauginimo (angl. Grow-out) technologija.

„Tai svarbu, nes verslas turi ruoštis pokyčiams. Šiuo metu ant mūsų stalo dažniausiai atkeliauja Norvegijos fiorduose užaugintos lašišos, tačiau reikalavimai keičiasi ir akvakultūros plėtra ten stabdoma. Kita vertus, vartojimas nemažėja, netgi atvirkščiai – auga, tad vienintele galimybe verslui patenkinti vartotojų poreikius taps akvakultūros produkcijos auginimo perkėlimas į RAS sistemas“, – aiškino dr. N.Nika.

Platus veiklos spektras

Projekto „TETRAS“ partnerių teigimu, Akvakultūros kompetencijų centras Klaipėdoje yra svarbi žinių ir tyrimų platforma, padedanti šios srities potencialą transformuoti į visos Vakarų Lietuvos sėkmės istoriją.

Šią savaitę čia finišavo mokslinis tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip stresas veikia RAS sistemose krevečių augimą ir mirtingumą.

„Geriau suprasti ir valdyti šiuos procesus svarbu tiek visuomenėje augant suvokimui apie gyvūnų gerovės užtikrinimo svarbą, tiek ir verslui siekiant apsisaugoti nuo nepageidautinų rizikų“, – aiškino dr. N.Nika.

Kompetencijų centro veikla nestokoja įvairovės –  čia taip pat vyksta mokymai studentams ir jauniems specialistams, organizuojami pažintiniai vizitai ir konsultacijos verslui, viešojo sektoriaus atstovams.

Centras ir jo komanda, veikia kaip tarpinė grandis, jungianti mokslą ir akvakultūra besidomint ar šioje srityje jau turintį įdirbį verslą, kuris čia gali rasti reikalingas paslaugas, atsakymus į rūpimus klausimus ir specialistus, galinčius įsilieti į įmonių veiklą.

Siekia pritraukti jaunimą

KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovo, industrija ne tik modernėja, bet ir diktuoja didelį specialistų poreikį, o Klaipėdoje stengiamasi tai atliepti: „Gebame jaunimą labai tvirtai ir visapusiškai pasiruošti darbui įmonėse.

Raktas į tai yra atnaujinta studijų programa mūsų universitete ir puikios galimybės teorines žinias pritaikyti praktiškai, susipažinti su technologijomis, įranga, procesais.

Klaipėdos universiteto infrastruktūra nuosekliai plėtojama – vien šiais ir kitais metais investicijos į šią sritį sieks apie 300 tūkst. Eur“.

KU kasmet parengia apie 15 biologijos ir jūros biotechnologijos studentų, kurie galėtų dirbti mėlynosios bioekonomikos, kurios dalis yra ir akvakultūra, sektoriuje.

Tikimasi, kad šie skaičiai palaipsniui galėtų dar augti ir per dešimtmetį susiformuotų kritinė masė specialistų, kurie ne tik įsilietų į akvakultūros įmones, bet ir patys galėtų kurti mėlynosios biotechnologijos startuolius, generuoti inovatyvius sprendimus šioje srityje.