Klaipėdietė sugalvojo, kur panaudoti senas plunksnas. „Paėjo“

Drabužius ir namų interjero detales iš lino kurianti V. Pilelytė pasakoja, kad dar visai neseniai ir pati žavėjosi greitąja mada ir mielai kūrė iš sintetinių audinių. Tačiau kai prieš keletą metų viena draugė ją Vilniuje nusivedė į seminarą, pasaulis, regis, apsivertė aukštyn kojomis.

„Draugė man tada daug nieko neaiškino, tik užsiminė, kad bus kažkas kalbama apie madą. Taip patekau į seminarą, kuriame buvo gvildenamos tvarumo idėjos. Nors man tai nebuvo nauja sritis, nes tuo šiek tiek domėjausi ir anksčiau, bet tame seminare gavau labai daug žinių, man tarsi prašviesėjo akyse. “Greitai naujos vilnos nebeauginsime, ji visa bus perdirbta„ - tai viena iš seminare išgirstų frazių. Buvau ištikta šoko, nes absoliučiai nieko apie tai nežinojau“, - lemtingą posūkį mados industrijoje prisimena V. Pilelytė.

Po šio seminaro ji visa galva pasinėrė į atsakingos mados kūrimą, tad jau po kelių mėnesių startavo su „Good Taste Citizen“ prekės ženklu.

„Taip sutapo, kad kaip tik tuo metu turėjau ir rimtų asmeninių išgyvenimų. Taigi tarsi gimiau iš naujo ir kaip asmenybė, ir kaip kūrėja“, - pasakojo V. Pilelytė.

Atrado liną

Kuo giliau į mišką - tuo daugiau medžių. Taip nutiko ir Vaidai. Kuo daugiau ji ieškojo informacijos apie tvarumą, tuo labiau šiurpo nuo to, kaip daugelis mūsų net nenutuokdami kenkiame gamtai ir sau patiems.

„Tam, kad galėčiau kurti, pirmiausia turėjau surasti tvariausią audinį. Daug domėjausi, mokiausi. Paaiškėjo, kad ne tik sintetika, bet ir medvilnė nėra gerai. Kodėl? Tiesiog, kol užaugina medvilnę, sunaudoja labai daug vandens, trąšų, dažų... Pradėjau lįsti į žinias vis gilyn ir suvokiau, kad kol kas tvariausias audinys yra linas. Jis auga kone natūraliai, jo nereikia daug laistyti - sunaudojama tik vienas dešimtadalis vandens, kurio prireiktų medvilnei užauginti. Be to, linas auga mūsų klimato zonoje“, - paaiškino kūrėja.

Dizainerę sužavėjo ir tai, kad linas beveik nedylantis audinys. Pasak jos, iš storesnio audinio pasiūtas drabužis drąsiai gali tarnauti dešimt metų.

„Mane labai sužavėjo ir tai, kad lietuviai pasaulyje gamina vieną geriausių audinių iš lino. Kai prieš pandemiją lankiausi JAV, bendravau su vieno garsaus japoniško prekės ženklo kūrėjais, kurie taip pat kuria iš lietuviško lino ir labai jį giria. Lininiai audiniai gaminami Biržuose, Panevėžyje, tad iki Klaipėdos juos reikia vežti vos du šimtus kilometrų, o tai pateisina tvarumo idėją - naudoti vietinę, nuo namų kuo mažiau nutolusią produkciją“, - pasakojo V. Pilelytė.

„Suvokiau, kad kol kas tvariausias audinys yra linas“, - sako tvarumo idėjomis užsikrėtusi dizainerė Vaida Pilelytė.

Pradėti nuo savęs

Dizainerė džiaugiasi, kad tvarumo idėjos dabar yra ant bangos, nes tai, jos įsitikinimu, daro mus sveikesnius.

„Kai pati pradėjau domėtis tvarumo idėjomis, mane labiausiai paveikė žinojimas, kokį poveikį sintetika ir plastikas daro mūsų organizmui. Atrodytų, kad išskalbęs sintetinį drabužį tu sau niekaip nekenki, nes nešvarus vanduo nubėga į kanalizaciją, ir tiek. Tačiau, pasirodo, po kiekvieno skalbimo dėvėdamiesi sintetiniai drabužiai trupa į tokias smulkias plastiko daleles, kurios patenka net į gruntinius vandenis, taigi - grįžta į mūsų skrandžius. Mikroplastiko dabar yra visur“, - informacija dalijosi kūrėja.

Klaipėdietė suvokia, kad pakeisti kitų žmonių mąstymą ir gyvenimo būdą labai sudėtinga, tad vienintelis kelias - pradėti pačiai gyventi sveikiau.

„Nenoriu žmonėms kelti streso, nes ir jis kenkia sveikatai. Tad kuriant atsakingą madą tikrai nebūtina akcentuoti, kad ji tokia yra. Tiesiog reikia kurti gražius tvarius drabužius, o pirkėjai juos dėvėdami patys ir nesuvoks, kad jau prisideda prie gamtos ir žmonijos sveikatos tausojimo“, - savo filosofija dalijosi dizainerė.

„Kai pradėjau šiuos guolius šunims pardavinėti pasaulinėse platformose, nesitikėjau, kad atsiras tiek daug norinčiųjų jų įsigyti, nors prekė ir nėra pigi“, - džiaugiasi dizainerė.

Pasaulį užkariauja guolis šunims

V. Pilelytė pastebi, kad jos kuriami drabužiai ir namų tekstilė labiausiai paklausūs pasaulinėje rinkoje. Ypač, pasak dizainerės, populiarus jos sukurtas tvarus guolis šunims.

"Po skyrybų išsikrausčiau į naujus namus. Taigi - naujos žinios, nauji namai, nauja aš, reikia ir naujo guolio mano šuniukui. Norėjau, kad jis būtų kuo tvaresnis, bet kai internete bandžiau tokį surasti, suvokiau, kad tai labai sudėtinga užduotis. Gali rasti iš lino pasiūtą patį guolį, bet jo vidus vis tiek bus užpildytas plastiku.

Man tai netiko, tad nusprendžiau, kad pati galiu sukurti tokį produktą. Apvalkalą su siuvėjomis kūrėme iš lino, o užpildui nusprendėme panaudoti išvalytas senas plunksnas, kurias aš gaunu iš dėvėtų drabužių parduotuvių. Ir ši idėja, liaudiškai tariant, „paėjo“. Kai pradėjau šiuos guolius šunims pardavinėti pasaulinėse platformose, nesitikėjau, kad atsiras tiek daug norinčiųjų jų įsigyti, nors prekė ir nėra pigi. Labiausiai jie perkami Amerikoje, bet ir Europoje pardavimai geri.

Tai man buvo tarsi įrodymas, kad mąstau teisingai, ir man toliau reikia eiti tvarumo keliu. Tai leidžia dar labiau tikėti savo produktu, prisidėti prie sveikesnio pasaulio kūrimo, ypač kai kiekvienas žinome, kad mada - vienas didžiausių taršos pasaulyje faktorių", - pasakojo dizainerė.

Vaida Pilelytė džiaugiasi, kai draugių virtuvėse popierinius rankšluosčius pakeičia medžiaginiai.

Vengia plastiko ir namuose

Kurti sveikesnę buitį nėra lengva, bet V. Pilelytė stengiasi ir pati gyventi kuo tvariau. Visiškai buityje atsisakė plastiko ir stengiasi kuo mažiau naudoti vienkartinių produktų, tokių kaip popierinės servetėles, ar popieriniai rankšluosčiai.

„Iš tikrųjų tokie patogumo produktai niekada neturėjo atsirasti. Jei mes taisyklingai naudosime medžiaginius virtuvės rankšluosčius, vienas jų mums tarnaus 5-7 metus. O pasirinkę popierinį rankšluostį ar vienkartines popierines servetėles mes dalyvaujame nenustojamo vartojimo ir pirkimo karuselėje ir sukuriame dar daugiau šiukšlių“, - tokį savo pasirinkimą paaiškino kūrėja.

Į parduotuvę ar į turgų ji eina nešina medžiaginiais maišeliais, tad dažnai dėl to sulaukia pagyrų iš vyresnio amžiaus močiučių.

„Dviračio išradinėti nereikia. Nuvažiuokite į kaimą pas savo močiutę ir pamatysite, kaip tvariai vis dar moka gyventi vyresnio amžiaus žmonės“, - patarė V. Pilelytė.

Tiesa, ne visi ir pačios artimiausios aplinkos žmonės palaiko dizainerės idėjas, kartais ji sulaukia replikų, kad tai esantis marazmas. Bet jai pačiai dėl to nei šilta, nei šalta.

„Nesistengiu niekam nieko įpiršti ar pakeisti nuomonę. Bet džiaugiuosi, kai pastebiu savo draugių virtuvėse medžiaginį rankšluostį vietoje popierinio... Aš savo širdies draugą dabar bandau švelniai įtikinti, kad nešiotų lininius marškinius, tačiau jis kol kas dvejoja, baiminasi, kad atrodys kaip hipis. Nespaudžiu, bet žinau, kad ateis ir tokia diena“, - nusikvatojo dizainerė.

„Brangu“ - reliatyvi sąvoka

V. Pilelytė sako pastebinti, kad daugeliui dar labai stinga žinių, tad daugelis net negali paaiškinti, kas iš viso yra tas tvarumas. Ką jau kalbėti apie bandymą gyventi pagal tokius principus.

„Vertinant globaliai, Lietuva šioje srityje atsilieka kokius penkerius metus. Europoje tvarumo vedlys yra Londonas, o pasaulyje - Niujorkas. Bet tikiu, kad šios idėjos vis labiau užkariaus ir lietuvaičių širdis“, - svarstė V. Pilelytė.

Kūrėja sutinka, kad tvarios prekės nėra pigios, bet užtat padeda saugoti svarbiausią turtą - sveikatą.

„Man atrodo, kad kur kas brangiau yra naudoti greitosios mados drabužius. Nors jie ir pigūs, bet juk vos po kelių skalbimų juos metame lauk ir vėl perkame naujus“, - paaiškino dizainerė.

Ji sakė laukianti tos dienos, kai pasaulį užkariaus ne tik lino, bet ir perdirbtos vilnos produktai, nebereikės auginti naujų avių bandų.

„Vilnai auginamos avys yra labai skriaudžiamos. Perdirbtai vilnai pagaminti reikia vos dvidešimt procentų naujos vilnos, o visa kita - seni vilnoniai siūlai. Europoje jau yra ne viena kompanija, kuri perdirba senus džinsus, superka juos iš dėvėtų drabužių parduotuvių. Perdirbtas audinys yra toks kokybiškas, kad niekas net neįtaria, kad tai nėra iš naujos medvilnės pagamintas džinsas. Resursų pasaulyje turime labai daug, tik reikia juos protingai išnaudoti“, - kalbėjo tvarumo idėjomis tikinti V. Pilelytė.

Vaidos PILELYTĖS archyvo nuotr.