Klaipėdiečiai į palaikų kremavimą žvelgia vis palankiau

Šiuo metu netoli Klaipėdos yra vienas krematoriumas ir dar vienas pačiame mieste. Pasidomėjome, koks palaikų kremavimo poreikis uostamiestyje.

Paklausa išaugo keturis kartus

Dar pernai netoli Lėbartų veiklą pradėjusio Vakarų Lietuvos krematoriumo projekto vystytojas Stasys Gvažiauskas sakė, jog, palyginti su kitais europiečiais, lietuviai vis dar yra linkę rinktis įprastą laidojimo būdą, tačiau kremavimo paslaugų poreikis pastaraisiais metais tendencingai auga.

„Prieš dešimtmetį kremavimo apimtys Lietuvoje siekė vos 5 proc., o šiandien jos išaugo iki 20 proc. Vidutiniškai per mėnesį šiame krematoriume kremuojama apie šimtas kūnų, kurie atvežami iš visos Lietuvos“, - teigė pašnekovas.

Greičiau ir pigiau

Anot pašnekovo, augančiai ritualinių paslaugų paklausai įtakos turi keletas faktorių. Pirmiausia žmonės atsižvelgia į laiką. Šiuolaikiška kremavimo įranga leidžia išvengti didesnių eilių, todėl laidojimo apeigos vyksta sklandžiau ir netektį išgyvenantiems artimiesiems nebereikia rūpintis kūno paruošimu laidotuvėms. Paties kremavimo proceso trukmė iki urnos atidavimo artimiesiems trunka apie dvi valandas.

Vienu metu tame krematoriume gali būti kremuojama keliasdešimt kūnų. Taip pat vienoje vietoje dažniausiai teikiamos visos paruošimo, atsisveikinimo ir laidojimo paslaugos.

Gyventojus pasinaudoti kremavimo paslaugomis taip pat vilioja ir patraukli kaina, kuri gali būti lengviau įkandama didesnei daliai žmonių.

Pavyzdžiui, ritualinės kremavimo paslaugos minėtame krematoriume kainuoja 380 eurų. Jame įrengtos ir trys šarvojimo salės, kurių nuomos kaina parai siekia nuo 300 iki 360 eurų. Taip pat čia galima įsigyti ir palaikams laikyti skirtą urną. Jų kainos prasideda nuo 10 eurų. Panašios kainos ir kituose Lietuvos krematoriumuose.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai tradicinėms laidotuvėms lietuviai dažniausiai skiria apie 1 500-2 000 Eur, įskaitant velionio paruošimą, karstą, laikiną paminklą, įkapes, šarvojimą, karsto nuvežimą ir duobės iškasimą.

Klaipėdiečių nuomonės išsiskyrė

Klausėme klaipėdiečių, ar jie būtų linkę pasinaudoti kremavimo paslaugomis. Pašnekovai šiuo klausimu turėjo skirtingą nuomonę - vieni drąsiai teigė, jog kremavimas yra visų mūsų ateitis, o kiti tokios minties net purtėsi.

Daugiau nei penkiolika metų uostamiestyje gyvenanti Aistė N. tikino, jog pritartų siūlymui visai atsisakyti įprasto laidojimo būdo.

„Pasaulyje gyvena labai daug žmonių ir gimstamumas nuolat auga, tad daugėja ir kapaviečių. Manau, kad, galvojant apie vaikų, anūkų ateitį, kremavimas yra geriausia išeitis. Esu įsitikinusi, kad, prabėgus dešimtmečiui, krematoriumai veiks visuose didžiuosiuose Europos miestuose“, - teigė moteris.

Tokiai nuomonei antrino ir klaipėdietė Marija J. Šios moters nuomone, kremavimas yra paprastesnis ir ne toks sudėtingas atsisveikinimo su mirusiuoju būdas.

„Vienas iš pagrindinių privalumų yra mažesnės eilės. Deja, užpernai susidūrėme su situacija, kai mirus artimajam, negalėjome jo iš karto palaidoti - teko laukti daugiau nei savaitę. Taip nutiko dėl to, jog tuo metu artimiausi laidojimo namai buvo perpildyti. Šis laikotarpis visai šeimai ir artimiesiems buvo labai sudėtingas. Po šios skausmingos patirties artimiesiems pasakiau, kad, atėjus laikui palikti šį pasaulį, norėčiau, kad mano kūnas būtų kremuotas“, - atviravo moteris.

Visgi gatvėje sutiktas klaipėdietis Jonas R. pažėrė kritikos kremavimui pritariantiems žmonėms. Anot jo, palaikų deginimas prieštarauja krikščionybei ir daugumai vyresnės kartos lietuvių nėra ir dar ilgai nebus priimtinas.

„Mirusiuosius degindavo jau senovėje, bet tai buvo pagonių paprotys. Manau, kad turėtume išlaikyti dabartines tradicijas ir palaikus garbingai palaidoti, o ne sudeginti“, - nuomone dalijosi vyras.

Nors Lietuvos gyventojai yra susiskirstę į dvi stovyklas, krematoriumai ir toliau intensyviai dygsta. Šių metų pradžioje Vilniuje buvo atidarytas dar vienas - ketvirtas šalyje krematoriumas. Skaičiuojama, kad visų keturių Lietuvos krematoriumų pajėgumų užtektų kremavimo paslaugas suteikti daugiau nei pusei mirusių Lietuvoje gyventojų.