Apie uostamiesčio jaunimo dvasią, nepaliaujamą kūrybinę galią kalbamės su Lietuvos moksleivių sąjungos Klaipėdos padalinio pirmininke Ugne Jurevičiūte, kuri yra ne tik Klaipėdos jaunimo balsas, bet ir „Apskritojo stalo“ organizacijos savanorė.
Kaip jaučiatės gyvendama Klaipėdoje kaip jaunimo atstovė?
Man visada labai patiko Klaipėda. Kažkada gyvenime galvojau, kad niekada nei trumpam neišvažiuosiu iš čia - studijuosiu bet kokia kaina, bet pasikeitė studijų planai. Bet tai, kas susiję su gyvenimu ar buvimu Klaipėdoje - esu labai patenkinta. Turime aktyvų jaunimą, organizacijų. Manau, kad galimybių pilnas miestas, daug pasirinkimo. Galiu daug kur save rasti, gal netgi ir įkurti ką nors naujo - pavyzdžiui, organizaciją ar pan. Daug vietos, daug potencialo to įgyvendinimui.
Bet, kai susirenkate Jūs, jaunimo atstovai, ar padiskutuojate, kad galbūt ko nors trūksta uostamiestyje? Pokyčių, daugiau veiklų jaunimui ar atvirkščiai - esate komforto zonoje ir Jums visko užtenka?
Niekada nebus taip, kad nieko netrūksta (šypsosi). Čia neįmenamas klausimas. Turime daug aktyvo, bet visur sukasi tie patys žmonės, tad galbūt norėtųsi nišinių grupelių žmonių, kurie atsiduotų tik vienai veiklai. Norėtųsi daugiau jaunimo pribudinti. Bet kaip tai padaryti? Čia tas klausimas, kurį bandome spręsti. Bet galimybių prasme - Klaipėda turi potencialą. Žinoma, galbūt reikėtų daugiau vietų jaunimo susibūrimams - ne tik kavinių, bet ir kur prisėsti, atsipūsti, tam pritaikytos centrinės erdvės, kur jaunimas galėtų be didelių problemų susiburti. Gvildename šią temą - koks būtų tas tobulas jaunimo centras. Bet, ko visada žmonėms trūksta - pinigų (juokiasi). Čia jau plačiąja prasme kalbant. Tad net neminiu tokio dalyko.
Tad ir prieiname prie klausimo, ar Jūs, jaunimas, jaučiatės išgirsti miesto valdžios? Ar Jūsų siūlomos idėjos yra įgyvendinamos?
Klaipėdoje labai smagu, kad turime glaudų ryšį su savivaldybės Jaunimo skyriumi. Ten dirba profesionalūs žmonės, kurie padeda, išklauso. Savivaldybė rengia ir „Klaipėdos jaunimo forumą“, kur galime išreikšti savo mintis, susisteminamos idėjos. Aš pati turėjau progą savivaldybės tarybai pristatyti išvadas iš „Jaunimo forumo“, kur viską susakėme, ko mums reikia, ko mes norime. Netgi Policijos skyrius turi puikių iniciatyvų, įtraukia jaunimą, kalba apie psichotropinių medžiagų prevenciją. Šiais apspektais savivaldybė tikrai rūpinasi, steigia iniciatyvas. Ypač išgirstas prašymas - erdvės jaunimui būtent Jūros šventėje.
Galime manyti, kad Jums, jauniesiems suaugusiesiems, Klaipėdoje patinka, esate išgirsti, motyvuojami siekti užsibrėžtų tikslų. Bet, kaip manote, ar dauguma liks pajūryje gyventi, studijuoti, kurti karjerą ar šeimas?
Man patinka šis klausimas. Aš pati galvojau, kad niekada nekelsiu kojos iš Klaipėdos, bet dabar svarstau studijuoti užsienyje. Tačiau sieksiu grįžti gyventi į Klaipėdą. Mes būna pasikalbame - „o ką tu galvoji? Grįši į uostamiestį?“ Ir, nepatikėsite, daugiausiai išgirstų atsakymų - „taip“. Nes miestas jaukus. Norisi čia sugrįžti. Beliko tik įsitikinti, ar tai taps realybe.
Ugnė Klaipėdą lygina su Viena ir sako, kad jos akimis Austrijos sostinė atrodo negyvenamas miestas, o štai Klaipėda - jaukus, bet ir aktyvus pajūrio prekybos ir pramonės centras. Kaunas ar Vilnius - perkimštas judesio, visai kitokio ritmo, tad Ugnė ir neslepia: „Ar norėčiau tokiame šurmulyje gyventi - čia jau kitas klausimas“.
Jaunimo atstovė priduria, kad Klaipėdoje tikrai verta jaunimui gyventi, atrasti ir realizuoti save. Ji neslepia, kad uostamiesčiui magiško žavesio suteikia Klaipėdos universitetas, kuriame savo ateities šviesulį gali atrasti ne vienas. Ugnė kviečia apsilankyti, bandyti ir daryti, nes mes, žemiškosios dvasios savininkai, gyvename tik kartą, tad kada vėliau, jei ne dabar?
Rašyti komentarą