Kirpimo kaina ir lytis – lygių galimybių kontrolierė nustatė dar vieną pažeidimą

Skundą pateikęs translytis vyras internetu užsisakė vyriško kirpimo paslaugą. Specialioje grožio paslaugų užsakymo programėlėje rašyta, kad moteriško kirpimo kaina – 16 Eur, vyriško – 14 Eur.

Atvykęs į saloną, esantį Žirmūnų g. 21, pareiškėjas kelis kartus pakartojo, kad nori būtent vyriško kirpimo. Kirpėjai atlikus darbą, jis buvo nužiūrėtas nuo galvos iki kojų ir paprašytas užsimokėti už moterišką kirpimą

. „L‘Amour“ darbuotojos argumentas – salone klientai neskirstomi pagal plaukų ilgį ar kiekį, o prieš save ji neva matė moteriškos lyties asmenį, privalantį mokėti už moterišką kirpimą.

Salono administracija aiškino, kad kirpimo kaina nepriklauso nuo lyties – kaina skiriasi, nes naudojama skirtinga technika ir priemonės, vieni kirpimai yra sudėtingesni už kitus. „L‘Amour“ atstovų teigimu, paslaugos teikiamos pagal klientų (-čių) pageidavimus, o ne išvaizdą.

Pareiškėjo (salono darbuotojai (-os) teikdami informaciją kontrolierei jį vis vadino kliente) pageidaujamas kirpimas, kirpėjos nuomone, atitiko trumpą moterišką kirpimą. Tai lėmė didesnę paslaugos kainą.

Interneto platformoje, kurioje apibūdintos salono paslaugos, rašoma, kad tiek moteriškas, tiek vyriškas kirpimai trunka vieną valandą. Nėra jokių požymių, kad kaina sudaryta atsižvelgus į paslaugos sudėtingumą, kirpimo techniką, naudojamas priemones.

Nors salono administracija teigia kainą nustatanti ne pagal lytį, oficialiame kainyne matoma, jog lytis yra vienintelis kriterijus, pagal kurį skirstoma paslaugų kaina.

B. Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad jei pareiškėjo pageidaujama šukuosena reikalavo daugiau priemonių ar buvo sudėtingesnė, nei galima manyti iš užsakymo internetu, jis turėjo būti apie tai informuotas.

Kirpėja dar prieš suteikdama paslaugą turėjo kliento atsiklausti, ar jis sutinkantis mokėti didesnę kainą. Apie didesnę nei numatyta kainą pareiškėjas sužinojo jau gavęs paslaugą, taigi, buvo suklaidintas. Be to, kad skirtingos kainos rėmėsi išimtinai lyties kriterijumi, netinkamos darbuotojų replikos žeidė kliento garbę ir orumą.

„Kirpykla ne tik akivaizdžiai pažeidė nediskriminavimo įstatymus, bet ir pademonstravo nepagarbą savo klientams bei klientėms.

Translyčiai asmenys Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, todėl atvykus į vietą, kur norisi nusikirpti, galbūt atsipalaiduoti ir sulaukus komentarų dėl savo išvaizdos, replikų, neatitinkančių asmens lyties tapatybės, paslaugų gavimas gali pasidaryti ne tik diskriminuojantis dėl pagal lytį apibrėžtų kainų, bet ir traumuojančia patirtimi.

Visi vartotojai ir vartotojos turėtų būti traktuojami vienodai – su pagarba jų tapatybei, profesionaliu aptarnavimu ir be stereotipinių nuostatų demonstravimo. O jei sudėtinga suprasti, visada galima žmonių paklausti, „kaip į Jus kreiptis“, – sako lygių galimybių kontrolierė. Salono administracijai ji rekomendavo užtikrinti saugią aplinką savo klientams, tarp jų – translyčiams žmonėms, bei skirti dėmesio lygių galimybių pažeidimų prevencijai.

Skirtingos kainos ir stereotipinis požiūris į klientus bei klientes Lietuvos grožio paslaugų industrijoje pasitaiko gana dažnai. Pažeidimą B. Sabatauskaitė nustatė ir pagarsėjusioje istorijoje, kai „Figaro“ salone kirpimą mašinėle internetu užsisakiusi moteris nebuvo aptarnauta. Kirpėja atsisakė ją kirpti, nes mašinėle kerpa tik vyrus.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas numato, kad paslaugų teikėjai (-os) visiems vartotojams bei vartotojoms privalo sudaryti vienodas sąlygas gauti tas pačias ir vienodos vertės paslaugas nepaisant jų lyties. Pagal šį įstatymą, informuojant apie paslaugas ar jas reklamuojant draudžiama diskriminuoti, žeminti moteris ir vyrus, formuoti nuostatas, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą.