Ketinate draustis gyvybės draudimu? Ką turėtumėte žinoti

Tai nėra tiesa, tačiau apie gyvybės draudimą sklando daug mitų ir istorijų, kurios dažniausiai atsiranda, kai pasirenkamas poreikių neatitinkantis gyvybės draudimo produktas.

Kad gyvybės draudimo sutartis atitiktų lūkesčius ir būtų paspirtis ištikus nelaimei bei padėtų sukaupti pakankamą pinigų sumą, pirmiausia būtina suprasti savo poreikius. Tai padės padaryti atsakymai į keletą klausimų.

Ar žinote, koks gyvybės draudimas jums reikalingas?

Yra dvi pagrindinės gyvybės draudimo rūšys – rizikinis gyvybės draudimas ir kaupiamasis gyvybės draudimas.

„Rizikinį gyvybės draudimą galėtume palyginti su KASKO – jį turėdami pinigų nesukaupsime, tačiau būsime tikri, kad apdraustojo mirties atveju ar nutikus kitai nelaimei (traumai, susirgus kritine liga ar kt.) šeimai neteks iškart susidurti su finansinėmis problemomis.

Tai ypač svarbu turint banko paskolą arba tais atvejais, kai šeima yra priklausoma nuo vieno žmogaus gaunamų pajamų.

Apsidraudę rizikiniu gyvybės draudimu užsitikrinsite, kad, ištikus nelaimei, artimieji gaus sutartyje numatytą draudimo išmoką“, – pataria Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Kaupiamasis gyvybės draudimas yra skirtas ne tik turėti finansinę apsaugą nuo įvairių rizikų, bet ir kaupti lėšas pensijai arba vaiko ateičiai.

Jis gali būti investicinis arba garantuotų palūkanų.

Investicinio gyvybės draudimo įmokos investuojamos, o grąža priklauso nuo pasirinkto investavimo plano, bendrų rinkos tendencijų, valdytojų profesionalumo, lėšų paskirstymo bei daugelio kitų veiksnių.

Garantuotų palūkanų gyvybės draudimas garantuoja tam tikro dydžio palūkanas.

Ar esate apsidraudę nuo visko, kas jums aktualu?

Draudžiantis rizikiniu gyvybės draudimu būtina atsakingai įvertinti, kokių draudimo apsaugų reikia.

Prieš drausdamiesi apgalvokite, nuo kokios rizikos (mirties, kritinių ligų, sunkių traumų, laikino ar nuolatinio nedarbingumo ir t. t.) norite apsidrausti.

Taip pat atsižvelkite į savo gyvenimo būdą, įpročius ir profesijos ypatumus. Įvertinkite, galbūt dėl darbo specifikos arba pomėgių kyla didesnė rizika patirti traumą.

Kad nekiltų nesusipratimų, prieš pasirašant sutartį būtina pasidomėti, kokie įvykiai yra nedraudžiamieji.

Ar draudimo išmokos pakaktų ištikus nelaimei?

Draudžiantis gyvybę reiktų orientuotis ne į įmokos dydį, o į apsaugą.

„Netekus šeimos maitintojo, prisitaikymas prie pasikeitusios padėties gali užtrukti keletą metų, per kuriuos gyvybės draudimo išmoka turėtų kompensuoti negautas pajamas.

Gyvybės draudimo sumą reikia rinktis labai racionaliai, atsižvelgiant į tai, kiek išlaikomų asmenų yra šeimoje, koks jūsų indėlis į šeimos biudžetą, kiek santaupų esate sukaupęs, pagaliau – kiek laiko išlaikomi šeimos nariai galėtų išgyventi iš paveldėtų santaupų.

Neįvertinus viso to, kyla rizika, kad pasirinktos per mažos sumos tiesiog nepakaks“, – sako  A. Bakšinskas.

Susirgęs sunkia liga ar patyręs traumą, žmogus keleriems metams gali tapti nedarbingas, todėl, renkantis draudimo nuo kritinių ligų ar traumų sumą, reikėtų apskaičiuoti, kaip šiuo laikotarpiu sumažėtų gaunamos pajamos.

Taip pat reikėtų įvertinti ir galimas išlaidas gydymui ir reabilitacijai, pavyzdžiui, nekompensuojamiems vaistams, papildomiems tyrimams, gydymui užsienyje ir panašiai.

Ar žinote ir nurodėte viską apie savo sveikatos būklę, pomėgius ir žalingus įpročius?

Sudarant gyvybės draudimo sutartį, būtina sąžiningai atsakyti į visus draudimo bendrovės klausimus.

Atsitikus įvykiui, nuslėpta informacija vis tiek išaiškės, ir tokiu atveju draudimo išmoka gali būti neišmokėta arba mažinama.

Kokią sumą norite sukaupti iki išeidami į pensiją?

Tam, kad gyvenimo kokybė pensijoje nesumažėtų drastiškai, gyventojams rekomenduojama kaupti ir investuoti papildomai.

Kaip minėjome, tai galima padaryti per kaupiamąjį gyvybės draudimą.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos skaičiavimais, vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, papildomai skirdamas kaupimui 65 eurus per mėnesį, gali sukaupti kapitalo beveik viso atlyginimo dydžio pensijai, tačiau tam reikėtų pradėti kaupti nuo 25 metų ir tai daryti nuosekliai iki pensijos.

„Investavimo planą rekomenduojama rinktis atsižvelgiant į tai, kiek esame tolerantiški rizikai, bei į sutarties trukmę.

Pradedant kaupti lėšas ir jeigu iki sutarties pabaigos yra likę daugiau nei 10-15 metų, investicijos gali būti rizikingesnės, nukreiptos į akcijas, o artėjant prie sutarties pabaigos – mažesnės rizikos, nukreiptos į vyriausybių, vyriausybinių organizacijų ir įmonių skolos vertybinius popierius“, – kalba A. Bakšinskas.

„Ir dar – pagalvokite tris kartus prieš nutraukdami turimą gyvybės draudimo sutartį.

Prastėjant sveikatai, vyresniame amžiuje sudaryti gyvybės draudimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jaunystėje gali nebepavykti.

Kuo asmuo jaunesnis ir sveikesnis, tuo mažesnes draudimo įmokas mokės visą draudimo laikotarpį, o jeigu vėliau kiltų rimtesnių sveikatos problemų, draudimo bendrovės gali iš viso nebedrausti“, – pažymi LGDĮA prezidentas.