Keliuose prasidėjo rugsėjo karštinė

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų duomenimis, skaudžių nelaimių pavyko išvengti - 2023 m. rugsėjo 1-3 d. Klaipėdos mieste įskaitinių eismo įvykių nebuvo registruota.

Pareigūnai vairuotojus ragina vairuoti atidžiau, būti tolerantiškus, kelionėms planuoti kiek daugiau laiko nei įprastai, nes tik bendromis pastangomis galime pasiekti, kad skaudžių nelaimių keliuose būtų mažiau ir kad jos neaptemdytų naujųjų mokslo metų pradžios.

Prevenciniai reidai

Klaipėdos apskr. VPK pareigūnai eismo saugumui užtikrinti nuolat skiria daug dėmesio, o rugsėjo mėnesį, kai į švietimo įstaigas po atostogų grįžta moksleiviai ir darželinukai, - ypač. Prie 7 pavojingiausių perėjų ar sankryžų, esančių uostamiesčio švietimo įstaigų prieigose, rugsėjo 1, 4-8 d. nuo ryto budės pareigūnai, jiems talkins policijos rėmėjai, atstovai iš Karo policijos, Lietuvos šaulių sąjungos ir Raudonojo Kryžiaus.

Intensyviai prižiūrimos bus ir kitos netoli uostamiesčio švietimo įstaigų esančios sankryžos ar perėjos. Bus tikrinama, ar vaikai automobiliuose vežami saugiai - specialiose kėdutėse, prisegti diržais, ar važiuojantieji dviračiais dėvi šalmus, daug dėmesio bus skiriama vairuotojų blaivumo bei pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolei. Bus lankomasi ir jaunimo pamėgtose susibūrimo vietose.

Didėja susierzinimas

Draudimo bendrovės „If“ užsakymu prieš rugsėjį atlikto tyrimo (dalyvavo 1 002 respondentai) metu paaiškėjo, kad kelyje vairuotojus labiausiai erzina vairuotojai, nerodantys posūkio signalo, - šiam teiginiui pritarė 70 proc. respondentų.

48 proc. apklausoje dalyvavusių vairuotojų pyktį sukelia priešais staigiai stabdomas automobilis. Susierzinimą 44 proc. respondentų kelia mobilųjį telefoną naudojantys vairuotojai. 42 proc. apklaustųjų piktinasi, kai kiti vairuotojai pasirenka mažesnį nei leistinas greitį.

Patyrę nemalonią ar erzinančią situaciją kelyje, didelė dalis vairuotojų teigia nesiimantys jokių veiksmų (48 proc.). 17 proc. sako viršijantys greitį, o 15 proc. gestikuliuoja ar šaukia ant kitų vairuotojų.

Apklausa taip pat parodė, kad nepasitenkinimą kelyje lietuviai reiškia gana santūriai, garsiniu signalu dauguma respondentų naudojasi tik kelyje nutikus pavojingai situacijai ar pėstiesiems išėjus į gatvę neleistinoje vietoje, netikėtai įžengus į perėją. Pastarosiose situacijose kiek mažiau nei pusė respondentų pripažino, kad pyktį išreiškia ir šūktelėdami ar mojuodami rankomis.

„Prasidėjus mokslo metams, kai miestai vėl prisipildo, įprastai padaugėja smulkių eismo įvykių, kurie nutinka dėl intensyvaus eismo. Pavyzdžiui, bumbtelėjimas nespėjus sustoti, nes nebuvo laikomasi saugaus atstumo važiuojant žiedinėse sankryžose, rikiuojantis, dėl to dažniau pasitaiko situacijų ir kai susiduria daugiau nei du automobiliai“, - sako „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.