Keliuose plūstelėjo kraujo upės

Žvelgiant į kraupiąją statistiką, už eismo saugumą šalies keliuose atsakingus pareigūnus guodžia tik tai, jog nors žūčių keliuose skaičius pernai augo, ikipandeminio laikotarpio jis dar nepasiekė.

Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, per 2023 metus Lietuvoje užregistruotuose eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių.

Palyginti su 2019 m., kai eismas nė kiek nebuvo apribotas ir sustabdytas, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius pastaruosius ketverius metus mažėja.

Šalies keliuose pernai žuvo apie 14 proc. mažiau žmonių nei 2019 m., tačiau, palyginti su 2022 m., žuvusiųjų skaičius pernai išaugo daugiau kaip 30 proc., o palyginti su 2021 m. - 9 proc.

Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko Vytauto Grašio teigimu, pernai ne visi transporto priemonių vairuotojai buvo atsargūs ir atidūs kelyje, vis dar viršijo leistiną važiavimo greitį, nesutelkė dėmesio į aplinką.

Daug ir nedrausmingų pėsčiųjų, dėl to žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, pernai išaugo iki 55.

Dažniau žūsta vyrai

Iš viso pernai šalies keliuose žuvo 124 vyrai ir 36 moterys.

Mirtis pareikalavo 64 automobilių ir 19 motociklų vairuotojų, 23 keleivių, 11 dviratininkų ir 33 pėsčiųjų gyvybių.

34 procentai asmenų žuvo tamsiuoju paros metu.

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų kaltės žuvo 10 asmenų (2022 m. - 15). Dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės - keturi (2022 m. - devyni).

Daugiausia žuvusiųjų - Vilniaus ir Kauno apskrityse: atitinkamai 34 ir 21 žmogus.

Žuvo 15 nepilnamečių (10 berniukų ir 5 mergaitės): 8 keleiviai, 3 pėstieji, 2 mopedų (motociklų) vairuotojai, keturračio motociklo ir dviračio vairuotojai.

Jauniausia avarijos auka - vos 7 mėnesių berniukas, automobilio keleivis.

Daugiausia žuvusiųjų (34) yra vyresni nei 65 metų asmenys.

Pražudo nesaugus greitis

Vertindami pirmines eismo įvykių aplinkybes, policininkai nurodo, kad pagrindinė eismo dalyvių žūtimi pasibaigusių nelaimių keliuose priežastis yra greitis.

33 proc. visų avarijų keliuose, kai buvo viršytas leistinas važiavimo greitis ar nebuvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, baigėsi eismo dalyvių žūtimi.

Kitos trys pagrindinės eismo įvykių priežastys: saugaus atstumo nesilaikymas (9 proc.), pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykiai ir žuvo žmonės (8 proc.), ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje ar kitų pareigų pėstiesiems nevykdymas (5 proc.).

Pasak pareigūnų, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, o pasirinkdamas sau tinkantį važiavimo greitį turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: važiavimo sąlygas (ypač vietovės reljefą, paros metą), kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas ir eismo intensyvumą.

Tik tada jis galės sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir sugebės sulėtinti greitį, prireikus sustos, suvaldys automobilį ir išvengs nelaimės.

Panašūs skaičiai

Pernai įvyko kiek mažiau nei 2019 m. įskaitinių (sužaloti žmones) eismo įvykių - 2863 (2019 m. - 3178). Tad skaičiuojama ir mažiau sužeistųjų - 3279 (2019 m. - 3759).

Palyginti su užpraėjusiais metais, eismo įvykių nepadaugėjo nė vienu procentu, sužeistųjų - 1,8 proc. mažiau (2022 m. - 3340).

Pastaruosius šešerius metus Lietuvoje vidutiniškai įvyksta apie 2900 įskaitinių eismo įvykių.

Pavojingiausia eismo dalyviams diena 2023-iaisiais tapo penktadienis. Iš viso įvyko 492 avarijos, kuriose nukentėjo žmonės.

Pajūryje situacija geresnė

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus duomenimis, 2023 metais visos apskrities keliuose buvo užregistruoti 324 įskaitiniai eismo įvykiai.

Tai - 15 proc. mažiau nei 2022 m., kai buvo užregistruotas 381 eismo įvykis.

Pernai avarijose žuvo 14 žmonių, 2022 m. fiksuota 17 mirties atvejų keliuose.

Sužeistų asmenų skaičius taip pat mažėjo. 2023 m. per eismo įvykius nukentėjo 369 asmenys, 2022 m. - 464.

Beveik perpus sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. 2023 m. registruoti 9, 2022 m. - 14 tokių avarijų.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko Aurelijaus Jankausko teigimu, geresnę situaciją apskrities keliuose galėjo lemti eismo infrastruktūros gerinimas ir geresnė kontrolė.

Tačiau leistino greičio viršijimas ar saugaus nepasirinkimas išlieka pagrindine skaudžių eismo įvykių priežastimi. Taip pat vyrauja reikalavimo duoti kelią važiuojant per sankryžą nevykdymas ir saugaus atstumo nesilaikymas.

Net ketvirtadalio eismo įvykių priežastimi 2023 m. tapo pareigų pėstiesiems nevykdymas - užfiksuota 81 avarija, kai transporto priemonės kliudė pėsčiuosius.

Avaringiausia - uostamiestyje

Daugiausia avarijų, per kurias nukenčia žmonės, Klaipėdos apskrityje pernai fiksuota uostamiestyje - 150.

Žuvo motociklo vairuotojas ir pėsčiasis, sužeisti 166 žmonės.

Kretingos rajone eismo įvykiai 2023 m. pareikalavo daugiausia mirčių. Žuvo penki asmenys - keturi automobilių vairuotojai ir pėsčiasis.

Klaipėdos rajone užgeso keturios gyvybės - automobilio vairuotojo, motociklininko ir dviejų pėsčiųjų.

Palangoje - apie trečdalį visų įskaitinių eismo įvykių pernai sudarė susidūrimai su dviračiais ar paspirtukais.

Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai eismo saugumui užtikrinti kasmet skiria itin didelį dėmesį ir tai, kaip rodo statistika, duoda rezultatų.

Padėtis apskrities keliuose 2023 m. buvo geriausia per pastaruosius šešerius metus

Prevencija

Kiekviena kelyje užgesusi gyvybė yra labai skaudi netektis ne tik šeimai, artimiesiems, bet ir visai visuomenei.

Vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių - eismo automobilių keliais kontrolę, vien per pirmąjį 2024 m. pusmetį Lietuvos policija iš viso surengs 38 tikslines policines prevencines eismo dalyvių kontrolės priemones.

Atidžiau bus stebimi eismo dalyviai ir siekiama nustatyti šiurkščius bei pavojų saugiam eismui keliančius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Suplanuota sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė.

Prevencinės priemonės bus vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, Kelių policijos pareigūnai dirbs viešuoju, neviešuoju ir mišriuoju patruliavimo būdu.

Penkios priemonės inicijuotos Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network). Apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys ir kitas papildomas priemones.