Kaunietę papiktino vieno Palangos baro užrašas: pavalgyti ateik, bet, būk gera, be vaikų?

Norėjo pavalgyti, bet su vaikais apsisuko dar prie įėjimo

„Delfi“ dar trečiadienį, rugpjūčio 11 d., pasiekė du vaikus auginančios, pajūryje su jais poilsiaujančios Agnės (vardas redakcijai žinomas) pastaba apie Palangos Basanavičiaus gatvėje įsikūrusio baro prie įėjimo padėtą užrašą.

„Ši vieta puikiai tinka pavalgyti šeimai: ji veikia ne tik vakarais kaip baras, bet ir dieną siūlo įvairų maistą. Baro aplinkoje niekaip neįžvelgiau ženklų, kad ji būtų skirta tik suaugusiems. Esu čia buvusi anksčiau porą kartų.

Dabar su drauge, kuri irgi poilsiauja su dukryte, susiradome vėl pubą internete, peržiūrėjom meniu ir galvojam einam. Bet iš to užrašo prie įėjimo susidaro toks vaizdas, kad vaikai čia nelaukiami.

Iš serijos „pavalgyt tai ateik, bet, būk gera, be vaikų“. Dėl vaikiško meniu dar suprantu, vieni jį turi, kiti ne. Bet pareiškimas apie kėdutes... Susidarė vaizdas, kad peržengti slenksčio su mažamečiais čia net nederėtų ir esame nelaukiamos“,– apmaudo neslepia moteris.

Anot Agnės, vasaros sezonas tuo ir ypatingas, kad į Palangą suplūsta šeimos su vaikais, kartu pramogauja, pietauja ir toks kavinės požiūris moterį gerokai nustebino: „Šiais laikais ta kėdutė kainuoja tiek, kad kiekvienas, vaikams draugiškas restoranas ar kavinė gali ją įsigyti.

O galų gale, net jei jos neturi – na nerašyk tokio „atmetimo“ prie įėjimo – leisk tiems žmonėms užeiti, mandagiai pasakyk, kad kėdučių nėra, bet neapgręžinėk tų tėvų su vaikais jiems net neįėjus.

Kavinės dažniausiai kaip tik kviečia užsukti, pasakodamos, ką turi, o ne vardydamos, ko neturi“, – pasakoja Agnė.

Baro vadovė: vaikams – ne vieta aludėje, o kėdučių nėra kur laikyti

Apsilankius praeitą penktadienį bare „Resort Pub“ čia minėtas užrašas vis dar buvo, tad susisiekėme su baro vadove Sandra:

„Pas mus nėra parašyta, kad mes nepageidaujam vaikų. Mes tik iškart perspėjam, kad mes neturime tokių dalykų, nes baro koncepcija yra roko baras ir nemanome, kad vaikams patinka klausytis roką“, – pasakoja baro vadovė.

Anot Sandros, baras sulaukia nemažai klientų su vaikais, tačiau ir iš meniu nėra jiems ką pasiūlyti: „Žmonės iš karto perspėjami, jie turi teisę rinktis, kur jie nori eiti. Neturime, ką tiems vaikams labai pasiūlyti, bet jeigu yra noras ateit su vaikais – visada prašom. Nėra taip, kad nepageidaujam.“

Kadangi baras kaip vieta pavalgyti veikia didžiąją dienos dalį, siūlo platų patiekalų meniu, baro vadovės paklausta, ar neketinama ateityje visgi įsigyti vaikams pritaikytų kėdučių.

„Na matot, pas mus nėra tas baras didelis, baro patalpos mažos ir neturime kur laikyti tų kėdučių ir kai įrenginėjome barą, čia ne baras, čia pub'as. O kas yra pub'as iš anglų kalbos?

Tai yra aludė. Ar jum atrodo, kad vaikams yra vieta aludėje? Na nėra vieta aludėje.“ Jei kažkas dėl to pasijuto blogai – „Resort Pub“ valdytoja už tai atsiprašo.

Laukia tėvų su mažaisiais, bet stebina kainos: dešrelės „aštuonkojai“ kainuoja panašiai kaip kepsnys?

Pasidairėme po centrinėje Palangos gatvėje įsikūrusias kavines, barus, restoranus: iš atsitiktinai dešimties aplankytų vietų, septynios turėjo vieną ar kelias specialias vaikiškas kėdutes mažiausiems savo lankytojams.

Dauguma vietų turėjo ir meniu skiltį vaikams, kur puikavosi populiariausi tokio valgiaraščio valgiai: skrudintos bulvytės, aštuonkojais paverstos dešrelės, varškėčiai, blyneliai, kepti vafliai ar makaronai.

Keletas vietų turėjo ne tik tai: vienoje picerijoje vaikų laukia žaidimų kambarys, kitame restorane mažieji pasitinkami su paruoštais spalvinimo lapeliais ir pieštukais, trečias restoranas skelbia, jog penktadienio vakarą mažuosius čia linksmins animatorė.

Akivaizdu, kad vietų, kur galima apsilankyti su mažaisiais, pajūryje tikrai nesudėtinga rasti.

Tai patvirtina ir kalbinti praeiviai su mažais vaikais. Anot jų, nėra jokios problemos Palangoje net su kūdikiais: personalas dažniausiai labai draugiškai priima tokias šeimas ir pasirūpina jų komfortu:

„Pas mus vienam vaikui treji, o kitas, va matot, dar visiškai leliukas. Tai žinokit, ir kėdutę gaunam, ir viską gaunam. Ir kai atėjo laikas mažąją žindyti, vienos kavinės padavėja mane įleido į atskirą patalpą, kur galėjau ramiai atsisėst ir pamaitint vaiką“, – pasakoja viena poilsiautojų.

Kitas miesto svečias, su žmona ir dviem atžalomis vasarą Palangoje leidžia dar nuo birželio.

Vyras sako, kad rasti vietų, kur vaikai ir turi, ką pavalgyti, ir kur atsisėsti, tikrai yra, tik kartais kainos švelniai tariant stebina: „Nelabai suprantu, kaip kepsnys gali kainuot pavyzdžiui 8 eurus, o ta per pusę perpjauta pieniška dešrelė supjaustytais galais su keliom bulvytėmis – 6 eurus.

Kartais toks vaizdas, kad pinigai daromi iš to, kad vaikai gal kito nevalgys ir pirksi tada už tiek, kiek kainuoja“

Kalbinome ir su anūku atostogaujančią Janiną. Anot moters, vaikiško meniu kainos išties galėtų būti mažesnės, nes patiekalai ten dažniausiai – itin primityvūs ir porcijos negausios, bet, kaip sako moteris, anūko norai – jai įsakymas, tad per atostogas leidžiama viskas. Dėl kainų stebėjosi ir kita poilsiautoja, visgi, anot moters, ji stengiasi vaikiškus meniu apskritai aplenkti:

„Savo vaiką nuo mažens pratinu prie to vadinamo suaugusių maisto. Kai blynai su akytėmis kainuoja 6 ar 7 eurus – aš to nesuprantu, bet bet kokiu atveju, jau tada tuos eurus mes skiriam sriubai ar pridedam kelis eurus ir vaikas valgo gryną mėsą ar žuvį.

Kažkaip kiek bekainuotų tie blynai ar vafliai – nemanau, kad čia yra normalūs pietūs ir kad reikia vaikus pratint prie tokio maisto.“