Karo pabėgėlius priglobė Kretingos rajono verslininkai

Kretingos rajone, vakarykščiais duomenimis, yra apgyvendinti 66 nuo karo baisumų Ukrainoje pabėgę žmonės, didžiausias būrys – 8 vienos šeimos nariai – prieglobstį rado Šarūno Kasmausko įkurtame Japoniškame sode Mažučių kaime Darbėnų seniūnijoje.

Dvi karo pabėgėlių šeimas jau priglobė ir bendrovė „Terekas“, kuri yra parengusi būstus dar 13-ai šeimų.

Moterų vyrai kariauja

Vieni pirmųjų karo pabėgėlių, kuriuos priglaudė ne giminės ir draugai, o geradariai, užsiregistravę bendroje šalies sistemoje „Stiprūs kartu“, yra 47-erių pabėgėlės Liudmilos iš Dniepro (buvusio Dnepropetrovsko) apylinkių 8 asmenų šeima, įkurdinta svečių namuose Japoniškame sode. Liudmila iš karo nusiaubtos tėvynės į Lietuvą patraukė su 5 savo vaikais, kurių amžius – 16, 14,12, 10 metų, vyriausiajai dukrai – 27-eri, ir ši atvyko su dviem savo – 3 ir 7 metų – vaikais.

Pasak sodybos šeimininko Š. Kasmausko, abiejų moterų – motinos ir vyriausios jos dukters – vyrai yra fronte, taip pat – ir dar du vyriausieji Liudmilos sūnūs bei 16-metės dukters vaikinas, apie kuriuos jos neturi jokių žinių.

„Kai tik gavome pasiūlymą iš sistemos „Stiprūs kartu“ priimti pabėgėlius, susisiekėme ir pasikalbėjome su Liudmila apie mūsų galimybes. Jai viskas tiko, bet ji iškart prisipažino – mes neturime pinigų, visos santaupos nuvertėję.

Abi moterys – šeimos galvos – dega ryžtu pačios dirbti ir užsidirbti, atšilus orams patys ketiname joms sukurti darbo vietas. Jos sako – turime rankas, mums tik dabar reikia laikinos pagalbos“, – teigė verslininkas.

Žmonės privežė gėrybių

Vos tik apie priglobtas šeimas paviešino socialiniuose tinkluose, ko joms asmeniškai reikėtų ir ko name dar trūksta, kad galėtų normaliai gyventi, Š. Kasmauskas tikino, išsyk atsiradę geradarių, kurie padovanojo šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių, kompiuterius, vaikams būtiniausių daiktų, pinigų.

„Ūkininkams užsiminėme, kad reikėtų bulvių, tuoj pat jų pristatė, kiti apylinkių gyventojai privežė savo pačių konservuotų gėrybių“, – žmonių geranoriškumu džiaugėsi Š. Kasmauskas.

Vakar penki Liudmilos šeimos vaikai jau pradėjo lankyti Darbėnų gimnaziją, o 3-metė mažylė – darželį. Iki mokymo įstaigos ir atgal juos pavėžėja mokyklos autobusas, o 3 berniukai dar vežami į Palangą, kur lanko futbolo treniruotes.

Pasak Š. Kasmausko, moterys su vaikais Lietuvoje pasirengę būti tol, kol baigsis karas Ukrainoje ir šalis pradės atsikurti. Liudmilos šeima ligi karo gyveno ūkiškai – augino vištas, laikė ožkas, sodino daržus. Tačiau karui lyg viesului staiga nusiaubus šalį, išvykdamos jos bematė tuščias parduotuves.

Pabėgėlių šeimoms – dvi erdvios sodybos

Savaitgalį iš karo nusiaubtų Donecko apylinkių pavyko pabėgti šeimai su dviem – 14 ir 16 metų paaugliais, kuriuos Vydmantuose priglobė įmonės „Terekas“ vadovybė.

Dar dvi jaunos moterys iš Kijevo su dviem vaikais – 3-mete mergaite ir 11-mečiu berniuku – taip pat jau įsikūrė Kretingoje, – tai bendrovės „Terekas“ verslo partnerių iš Ukrainos šeimos.

Pasak įmonės „Terekas“ personalo vadovės Ilonos Žemgulytės, prasidėjus karui Ukrainoje, kolegos iš Ukrainos paprašė prieglobsčio jų šeimoms, atgabeno jas ligi sienos su Lenkija, o iš ten į Kretingą jas parsivežė ir globojo įmonės komercijos direktorius Almantas Maksvytis.

„Iš pradžių A. Maksvytis apgyvendino šias šeimas savo namuose, bet greitai joms buvo paruoštas erdvus 190 kv. m gyvenamasis namas, priklausantis įmonei. Jame dar galės prisiglausti 2–3 šeimos.

Be šio namo, įmonė turi didelę gražią sodybą Juodupėnuose, kur dar galėsime apgyvendinti apie 10 šeimų. Viskas ten yra parengta, belaukiame tik pranešimo iš sistemos „Stiprūs kartu“. Tačiau prioritetai kol kas dar yra didieji Lietuvos miestai“, – kalbėjo I. Žemgulytė.

Jos žodžiais, priimtas karo pabėgėles globoja ir įmonė, ir patys darbuotojai – padeda kuo greičiau integruotis į mūsų gyvenimą: darbuotojai rinko aukas, parūpino būtiniausių daiktų, savaitgalį vežėsi į Palangą.

Moterys įdarbintos įmonėje. Mergaitė pradės lankyti lopšelį-darželį „Ąžuoliukas“, o berniukas mokosi nuotoliniu būdu, prisijungęs prie savo mokyklos Kijeve.

Pabėgę iš karo siaubiamos tėvynės, vaikai taiką ir laisvę rado mūsų rajono vietovėje, primenančioje gabalėlį Japonijos.

Laukžemėje parengti parapijos namai

Darbėnų seniūnijai viešai paskelbus, kad Laukžemės parapijos klebonas Zenonas Degutis pasiūlė parapijos namuose priimti 4 pabėgėlių šeimas, pasak Darbėnų seniūno Alvydo Poškio, išsyk sulaukta susidomėjimo.

„Kai šią žinią išgirdo darbėniškis karys savanoris Eugenijus Malyševas, palaikąs ryšius su Ukrainos kariškiais, pats susisiekė su Laukžemės klebonu.

Mano žiniomis, ukrainiečių šeimos dar tebėra Ukrainoje, ir neaišku, kada pavyks jas pergabenti per sieną“, – kalbėjo A. Poškys.

Jis sakė, kad karo pabėgėliais rūpintųsi bendromis – seniūnijos, parapijos, Laukžemės bendruomenės ir geradarių – jėgomis.

Geradariai jau parūpino šaldytuvą, televizorių, skalbimo mašiną, kurių trūko parapijos namuose, tik šie daiktai dar tebėra pas juos. „Mūsų žmonės – labai geri, atsitikus bėdai, susitelkia ir padeda nukentėjusiems“, – tvirtino seniūnas.

Globojo sirus, laukia ukrainiečių

Taip pat priimti vieną karo pabėgėlių šeimą savo asmeniniame vieno kambario bute yra pasirengę ir kretingiškiai pedagogai evangelikų liuteronų bendruomenės „Sandora“ nariai Rūta ir Arūnas Šulskiai.

„Jau būtume ir priėmę pabėgėlių šeimą, bet patys susirgome kovidu, buvome izoliacijoje.

Dabar laukiame atvykstant ukrainiečių, mūsų butas yra visiškai parengtas gyventi. Nė nedvejojome – reikia padėti, jeigu galime“, – apie apsisprendimą priimti pabėgėlių šeimą kalbėjo R. Šulskienė.

R. ir A. Šulskiai jau įgiję patirties, globojant karo pabėgėlius: prieš kelerius metus savo namuose jie priglaudė 6 asmenų šeimą iš Sirijos.

Vėliau sirai išvyko į Švediją, tačiau, tikino, R. Šulskienė, ligi šiol su jais bendrauja, buvo susitikę Stokholme: „Gyvenimas juda į priekį, šie žmonės įsikūrė – dirba, studijuoja, o iš jaunimo vieni sukūrė šeimą.“

Jos žodžiais, Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenės rūpesčiu jau yra apgyvendinta per 20 šeimų Pagėgiuose, Smalininkuose, Jurbarke, Vilniuje.

---

Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus duomenimis, šiuo metu Kretingos savivaldybėje apsigyveno 66 Ukrainos karo pabėgėliai, iš jų: vaikų iki 3 metų – 7; 4–6 m. amžiaus vaikų – 4; 7–17 m. amžiaus vaikų – 18.

Asmenų nuo 18 iki 69 metų – 36, asmenų per 70 m. – 1. 

Pabėgę iš karo siaubiamos tėvynės, vaikai taiką ir laisvę rado mūsų rajono vietovėje, primenančioje gabalėlį Japonijos.