Karas temdo šventes, bet ne žmonių širdis, arba ukrainiečių naujametiniai palinkėjimai Klaipėdos žmonėms

Kaip Naujuosius metus pasitinka karo išblaškyti ukrainiečiai, esantys toli nuo namų ir šiuo metu laikinai savo būstą suradę Klaipėdoje? Kaip sutiks Naujuosius metus karo pabėgėliai? Kokios jų mintys ir svajonės? Kokie jų šventiniai linkėjimai mūsų miesto žmonėms?

Jaroslavas, 66 m., ir Elona, 62 m., senjorų šeima iš Dnipro: "Šventės labai liūdnos ir niūrios. Nuolat mintys sukasi apie artimuosius, likusius Ukrainoje. Kiekvieną vakarą meldžiamės, o ryte atsibundame su viltimi, kad mūsų sūnūs, likę Ukrainoje ir esantys fronte rytuose, yra gyvi ir sveiki. Kol kas Aukščiausiasis mūsų maldas girdi. Retai, bet kai yra galimybė, abu vaikai paskambina ar parašo. Nieko mums daugiau nereikia, kad tik tas prakeiktas karas kuo greičiau baigtųsi. Visas ašaras išverkėme. Labai tikime, kad mums dar bus lemta sugrįžti namo ir apkabinti savo sūnus. Tai mūsų didžiausia svajonė. Niekaip nesuprantame, kaip XXI amžiuje gali taip atsitikti, kad vienas diktatorius gali sukelti tokį baisų karą ir pražudyti tiek daug nekaltų žmonių. Nejaugi niekas negali jo sustabdyti? Nuo kovo mėnesio nebuvome namie ir nematėme savo artimųjų. Tik nuotraukas ir vaizdus atsiunčia. Nežinau, kiek taip tversime. Jokių švenčių nešvęsime. Nėra ką čia švęsti. Pavalgysime vakarienę ir melsimės bei gaudysime kiekvieną žinią apie tai, kas vyksta pas mus Ukrainoje.

Noriu labai padėkoti ir nusilenkti visiems Klaipėdos žmonėms, jūsų valdžiai už tai, kad taip šiltai ir draugiškai mus priėmė. Palinkėti jums visiems sveikatos geros ir kad niekada gyvenime neištiktų tokia tragedija, kokia ištiko mūsų tautą ir valstybę. Gyvenkite laimingai ir taikoje."

Evgenia, 23 m., studentė iš Kyjivo srities: "Pirmiausiai noriu pasakyti, kad Klaipėda man yra vienas geriausių miestų pasaulyje. Čia labai gera aura, nuostabi gamta ir nepakartojama Baltijos jūra. Čia gyvena labai geri ir gražūs žmonės. Kad ir kur būčiau, visada Klaipėdą prisiminsiu kaip savo jaunystės miestą.

Su savo keliais draugais, gyvenančiais Lietuvoje, Naujuosius metus planuojame sutikti Ukrainoje. Vakarų Ukrainoje gyvena mano teta Rita su savo šeima, netoli Lvivo. Ji labai laukia mūsų atvykstant, nes labai seniai nesimatėme. Jai vešiu dovanų pieniškų saldainių „Karvutė“ rinkinį. Tai yra jos mėgstamiausi saldainiai. Pas juos, Vakarų Ukrainoje, kol kas santykinai ramu. Karo veiksmai nevyksta, tik kartais miestelyje pasigirsta oro pavojaus sirenos, tada reikia eiti slėptis. Kartais elektros nebūna. Bet tikimės, kad keletą dienų pasisvečiuosime saugiai. Didelių šventimų ir nebus. Ne tas metas, kad švęstume. Bet šventes sutinku su didele viltimi, kad kitais metais gyvenimas palaipsniui ims tvarkytis į gerąją pusę ir šitas beprotiškas karas pasibaigs, aišku, Ukrainos pergale."

Vita, 34 m., su savo vaikais Dima ir Ala bei mama Liuba, 55 m., šeimyna iš Charkivo, šventes pasitinka neramiai, bet su viltimi: "Naujieji metai, kiek save atsimenu, nuo pat mažens pas mus giminėje būdavo didžiausia šventė su gražiai papuošta eglute, Seniu Šalčiu, dovanomis, skanėstais nukrautu stalu ir linksmybėmis iki ryto. Deja, dabar tai jau tik prisiminimai. Šie Naujieji metai visai kitokie. Giminės išsibarstė po platųjį pasaulį. Dalis giminės vyrų liko ginti Ukrainos. Didelė tragedija ištiko rugsėjo mėnesį - fronte prie Bachmuto žuvo mano pusbrolis Serhejus. Jam buvo tik 30 metų, paliko mylinčią žmoną ir dukrytę. Didelis vargas užgriuvo mus. Mes čia su vaikais ir mama jaučiamės saugios, bet labai neramu už likusius Ukrainoje. Dėl vaikų norėjau nupirkti kvepiančią eglutę ir papuošti mūsų laikinuose namuose, kad kažkiek vaikams prablaškyčiau nuotaiką. Deja, eglutė mums pasirodė per brangi, todėl kaimynas parūpino gražių eglės šakų, iš kurių pdarėme gražią naujametinę puokštę su pačių vaikų pagamintais žaisliukais. Labai džiaugiamės šiuo šventiniu akcentu, kažkaip pakelia nuotaika ne tik vaikams, bet ir mums su mama. Yra eglutė, turi būti ir dovanėlės vaikams. Su mama pasirūpinome, kad jos atsirastų šventinę naktį. Mama planuoja paruošti keletą savo firminių patiekalų: virtinukus su marinuotais grybais, iškepti savaip marinuotą viščiuką. Šventes kukliai paminėsime, gal ateis į svečius viena pažįstama ukrainiečių šeima, su kuria nuolat bendraujame, pas mus butas didesnis. Šampano taurę vis tiek pakelsime simboliškai. Norime savo elgesiu parodyti, kad priešas mūsų nepalaužė ir nesugniuždė. Kad mes ir toliau išlikome žmonėmis. Ir kad gyvenimas tęsiasi vardan ateities kartų, vardan mūsų naujos Ukrainos. Aš tvirtai tikiu, kad mes įveiksime visas negandas ir atkeršysime tiems, kurie mūsų žmonėms padarė tiek blogo.

Norim visų ukrainiečių vardu pasveikinti klaipėdiečius su ateinančiais Naujaisiais metais! Palinkėti, kad jūsų namuose netrūktų šilumos ir juoko, meilės ir atjautos. Palinkėti, kad šeimose nebūtų barnių, vaikai augtų sveiki, o jūsų miestas ir valstybė klestėtų. Mes, ukrainiečiai, esame labai nuoširdūs žmonės. Niekada nepamiršime, kiek daug jūs padarėte dėl mūsų. Už gera atsilyginama tik dar didesniu gerumu. Kada baigsis karas ir mes sugrįšime į savo namus, aš pakviesiu į svečius visus čia Klaipėdoje sutiktus gerus pažįstamus žmones ir mes surengsime didžiulę šventę, kurioje pagerbsime visus klaipėdiečius už jų gerumą, meilę ir pagalbą. Šlovė Ukrainai, herojams šlovė!"