Kaip prisidėti prie jūrų taršos stabdymo?

Jūrų tarša prasideda ne tik paplūdimiuose, bet ir kiekvieno iš mūsų namuose, todėl su savo komanda stengiamės šviesti visuomenę apie jūros problemas ir jų sprendimo būdus.

Buvome surengę Melnragės paplūdimio valymą, ten pristačiau savo instaliaciją, kuria siekiau pavaizduoti tiesioginius jūrų taršos šaltinius. Žmonės, pamatę juos, supranta, kokių kenksmingų veiksmų gali vengti savo buityje.

Mano tikslas - ne draudimais ar peikimais, bet per meninę prizmę, per pokalbį žmonėms sudėlioti aiškią žinutę. Daug kas kalba apie užterštumą - ir mokslininkai, ir politikai, - bet sprendimo būdų jie dažniausiai nepateikia.

Pareiga sutelkti visuomenę bendrystei ir iškelti problemą atitenka mums - kitais metais rengsime ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą.

Aš, kaip ir daugelis šiuolaikinių žmonių, rūšiuoju atliekas. Niekada nebus per daug kalbama šia tema, juk tai efektyviausias būdas, kaip iš savo namų galima prisidėti prie problemos sprendimo. Netinkamai išmetamos šiukšlės vienaip ar kitaip galiausiai atsiduria jūroje arba netoli jos.

Elementus ir elektros prietaisus išmetu tik į jiems skirtus konteinerius, baigusius galioti vaistus nunešu atgal į vaistinę, o nereikalingiems rūbams ieškau naujo savininko per elektronines parduotuves. Tai nereikalauja daug pastangų, todėl ir kitus raginu elgtis panašiai.

Nedaug žmonių žino, kad Baltijos jūra yra mirštanti. Jos viduryje yra milžiniškos anaerobinės zonos, kur negyvena jokie gyvūnai, kvėpuojantys deguonimi. Tokioje nuodingoje aplinkoje gali gyventi tik bakterijos.

Į Baltijos jūra įteka daug upių, atnešančių trąšų ir pesticidų, todėl vasaros metu joje susidaro daug dumblių, kurie žiemą apmiršta ir nusėda. Taip susidaro negyvos zonos.

Mes, žmonės, sveiki galime būti tiktai švarioje aplinkoje, todėl aplinkosauga man atrodo kaip vienintelis prasmingas darbas. Tą žinojau nuo vaikystės, supratau, kad gyvenimą turiu paskirti švietimui ir mokslui, susijusiam su aplinka.

Manau, kad labiausiai jūros kenčia nuo vienkartinio naudojimo plastiko, todėl jo vengiu kasdieniame gyvenime. Renkuosi gertuves, metalinius šiaudelius, medžiaginius maišelius, nes tai yra žymiai taupesnis ir tvaresnis sprendimas.

Girdėdama, kad kasmet gausybė išsiliejusios naftos teršia pasaulio vandenis, stengiuosi apgalvoti kuo įmanoma tvaresnes keliones. Kai turiu galimybę, naudojuosi viešuoju transportu, o studijų metu su mašina važiuodama namo į Klaipėda visada pasiimu dar kelis žmones.

Nors domiuosi mada, negaliu ignoruoti mikroplastiko keliamų problemų. Didžioji dauguma rūbų šiuo metu gaminami iš sintetinių pluoštų, kurie skalbimo metu yra ir lieka vandenyje.Šiuolaikiniai valymo įrenginiai nėra pakankamai kokybiški, todėl visa tai atsiduria jūroje ir kenkia jos gyventojams.

Daug dėmesio skiriu būtent medžiagoms ir sudėčiai, todėl nepalaikau greitosios mados. Renkuosi tvarią madą apsipirkdama dėvėtų rūbų parduotuvėse, iš senų drabužių savo rankomis darau ką nors nauja. Tai ne tik tvarus, bet ir kūrybiškas požiūris į stilių, kuris, manau, daug kam būtų prie širdies.