Kaip mintys veikia mūsų emocinę savijautą ir gerovę

O minčių kiekvieną dieną mūsų galvose kyla apie 60 000-80 000. Stebina, ar ne? Tai nuolatiniai srautai vidinių dialogų, kuriuose yra teigiamų ir neigiamų minčių - teisingų arba visiškai neatitinkančių realybės. Svarbiausia, kad jos visos vienaip ar kitaip veikia mūsų emocinę savijautą ir elgesį. Protas ir kūnas yra neatsiejamai susiję.

Mūsų mintys ir įsitikinimai lemia, kaip mes interpretuojame pasaulį ir kaip mes kasdien jaučiamės. Svarbu žinoti, kad patys įvykiai savaime yra neutralūs, tai mes kiekvienas suteikiame jiems prasmę, interpretuojame juos remdamiesi savo gyvenimo patirtimi. Todėl, nutikus kažkokiam įvykiui, galime pastebėti, kaip skirtingai kiekvienas mūsų interpretuojame tą patį įvykį. Vienam tas įvykis gali būti tragedija, o kitam - visiškai nereikšmingas, nesukeliantis jokių neigiamų emocijų. Tai padeda suprasti, kad tik nuo minčių turinio priklauso, patirsime teigiamas ar neigiamas emocijas.

Viena neigiama mintis gali prigaminti tūkstančius kitų neigiamų minčių ir kuo daugiau jų turime, tuo blogiau jaučiamės. Ir atvirkščiai, kuo daugiau pozityvių minčių patiriame, tuo geriau jaučiamės.

Mes negalime patirti jausmo be minčių. Mąstymas sukelia emocijas, kurios generuoja chemines medžiagas. Kai kurios cheminės medžiagos veikia mūsų organizmą teigiamai, tačiau kitos - stipriai žaloja mūsų organizmą. Pavyzdžiui, kai nuolat gyvename patirdami psichologinę įtampą, nuolat išskiriamos „neigiamos“ cheminės medžiagos ilgainiui daro neigiamą įtaką mūsų sveikatai. Ir atvirkščiai, kai galvojame teigiamai, organizmas išskiria vadinamas „teigiamas“ chemines medžiagas, kurios pagerina mūsų psichinę ir fizinę būklę. Tai stiprina mūsų imuninę sistemą.

Mūsų mintys yra energija. Kai mes susikaupiame ties tam tikra mintimi, tiesiogine prasme paimame šią energiją iš savo vidinio pasaulio ir sukuriame kažką išoriniame realiame pasaulyje. Mūsų mintys yra idėjos, kurios sukuria vaizdą mūsų galvoje, o tuo metu sukurta energija bando tai įgyvendinti.

Žmogus turi kontroliuoti mintis, o ne mintys žmogų. Vienu metu gali kilti tik viena mintis. Žmogus gali išmokti atpažinti tą vieną kilusią mintį ir ją sukontroliuoti. Tai galima padaryti atitraukiant dėmesį nuo vienos minties ir pereinant prie kitos, taip bus išsklaidyta ankstesnė mintis.

Jeigu mes nesureikšminsime minties ir susikoncentruosime į ką nors kita, mintis dings. Tai galima padaryti tiesiog nukreipiant dėmesį į aplinkos kažkokį objektą ir pan.

Kita vertus, kuo daugiau dėmesio skiriame tam tikrai minčiai, tuo aštresnė ji tampa ir daugiau variacijų prikuriame. Mes negalime kontroliuoti minčių turinio, nes mintys tiesiog ateina ir praeina lydimos jausmo mūsų sąmonėje. Tačiau galime įvertinti, kiek jos atitinka realybę, ir adekvačiai reaguoti.+

Svarbu žinoti, kad patys įvykiai savaime yra neutralūs, tai mes kiekvienas suteikiame jiems prasmę, interpretuojame juos remdamiesi savo gyvenimo patirtimi.

Dar 1762 metais šveicarų filosofas Jean-Jacgues Rousseau tvirtino, kad gamta yra gyva, turi savo istoriją ir laikui bėgant keičiasi, kad mūsų nervų sistema nėra mašina, bet gyvas organizmas, kuris gali kisti. Žmogaus smegenys dėl mąstymo ir veiklos gali pakeisti struktūrą ir funkcijas. Mūsų smegenims būdingas plastiškumas.

Tai reiškia, kad per gyvenimą galime keistis, taigi galime keisti ir mąstymą. Net ir užkietėję pesimistai gali pradėti žiūrėti į gyvenimą pozityviau.

Mokslininkas Martin Seligman išsiaiškino, kad optimistai yra ne tik laimingesni nei pesimistai, bet jie psichiškai ir fiziškai sveikesni, atsparesni stresui, yra labiau patenkinti savo santykiais ir geriau susireguliuoja aukšto streso sąlygomis.

Optimizmas mus skatina veikti. Tačiau labai svarbu atskirti realistinį ir nerealistinį optimizmą.

Kai mes pasižymime realiu optimizmu, mes pripažįstame asmeninių pastangų svarbą: tikimės gero rezultato ir aktyviai jo siekiame. Jei vienas metodas neveikia, lanksčiai renkamės kitą. Nors tikimės geriausio, tačiau kartais susitaikome su tuo, kad nieko daugiau nebegalima padaryti.

Nerealistinis optimizmas verčia aklai manyti, kad viskas bus gerai be jokių pastangų. Šis klaidingas įsitikinimas ir per didelis pasitikėjimas gali labai nuvilti. Tokie žmonės gali patirti nesėkmę, nes jie tiesiog per mažai darė. Šis žinojimas padeda suprasti, kad mes visi turime savyje galios kontroliuoti savo mąstymą, esant norui jį keisti, o jį pakeitus - savaime pasikeičia ir pats gyvenimas.