Kaip galime pagerinti prieigą prie žaliųjų erdvių Europoje?

Nors reikia imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita, taip pat jau yra lengvai įgyvendinamas įrankis- žaliosios erdvės.

Tyrimai rodo, kad miesto medžiai gali sumažinti temperatūrą nuo 2C iki 10C, priklausomai nuo vietos sąlygų.

Ir gera žinia yra ta, kad daugiau nei aštuoni iš dešimties europiečių teigia, kad žaliosios erdvės ir gamta yra lengvai pasiekiami, rodo nauja Eurobarometro apklausa.

Tačiau visame žemyne yra akivaizdžių skirtumų

Danijoje 100 procentų žmonių teigė galintys lengvai jas pasiekti, o Maltoje tik 51 procentas teigia, kad gali, o Portugalijoje – 77 procentai. Taigi, ką galime padaryti, kad žemynas taptų ekologiškesnis?

Ar žaliosios erdvės gali pagerinti jūsų psichinę sveikatą?

Pasak Barselonos Pasaulinės sveikatos instituto vyresniosios tyrėjos Matildos van den Bosch, vienas iš būdų skatinti žaliąsias erdves yra pabrėžti teigiamus jų aspektus.

Ji nori, kad žmonės suprastų naudą, kad jie būtų atviri pokyčiams savo miestuose.

Be vėsinančio poveikio, žaliosios erdvės yra susijusios su didesne laime, geresne psichine sveikata, padidėjusiomis socialinėmis sąveikomis ir mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Kaip sukurti daugiau žaliųjų erdvių Europoje?

Tačiau tai nėra taip paprasta, kaip pasodinti naujus medžius ir tikėtis geriausio.

„Jums reikia tikrai tvirto planavimo požiūrio, kuris iš tikrųjų būtų laikomas neatsiejama miesto planavimo dalimi“, – sako profesorius Cecilis Konijnendijkas, Gamtos pagrįstų sprendimų direktorius.

Jis sukūrė 3-30-300 taisyklę kaip žaliojo planavimo gairę.

Pirmoji dalis reiškia, kad kiekvienas iš savo namų turėtų matyti bent tris medžius.

Be to, kaimynystėje turėtų būti 30 procentų medžių lajų danga. Tyrimai teigia, kad tai yra riba, virš kurios matome naudą klimatui ir sveikatai.

Galutinė taisyklė paremta Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija, kad niekas negyventų toliau nei 300 metrų nuo parko ar bent vieno hektaro žaliosios erdvės.

Kaip Barselona tapo žaliuoju prieglobsčiu?

Kai kurie Europos miestai atsižvelgė į šias rekomendacijas.

Ryškus to pavyzdys yra Superilla (Superblocks) projektas Barselonoje.

Nuo 2016 metų miestas uždaro gatves automobiliams ir kuria naujus parkus sankryžose.

„Ankstesnius dvejus su puse metų gyvenau Barselonoje, o mano gatvė, pavyzdžiui, buvo ką tik atkasta, automobiliai buvo išvežti ir susodinti medžiai. Taigi tai tikrai vyksta ir labai radikalu“, – sako Konijnendijk. .

Galbūt nenuostabu, kad projektas sulaukė didelio pasipriešinimo. Vieni nerimavo dėl poveikio verslui, kiti skundėsi gentrifikacija.

Kai tam tikros vietovės tampa ekologiškesnės, jos taip pat tampa populiaresnės, todėl kyla būsto kainos, o tai gali išstumti mažesnes pajamas gaunančius žmones.

Van den Boschas sako, kad tai yra pagrįstas susirūpinimas tiems, kurie gyvena apželdintose vietovėse.

„Turime galvoti apie tikrą žaliąją infrastruktūrą, kur ją paskirstysite visame mieste“, – aiškina ji.

Konijnendijkas sutinka: „Turime užtikrinti, kad visas miestas būtų žalias, o ne tik kelios vietos, kur kyla namų kainos.

Kur Europoje yra daugiausiai žaliųjų erdvių?

Visoje Europoje žaliosios erdvės išardymas taip pat yra nelygus.

Šiaurinių šalių miestuose prieiga prie žaliųjų erdvių yra didesnė nei pietų ir rytų šalių miestuose.

Pavyzdžiui, daugiau nei 80 procentų Stokholmo gyventojų turi prieigą prie viešojo parko, kurį galima nueiti pėsčiomis, o Heraklione, Graikijoje, mažiau nei 20 procentų.

Tai iš dalies gali lemti istorinės ir kultūrinės priežastys. Tankiai apgyvendinti Viduržemio jūros miestai yra seniausi Europoje, o jų centrai sukurti be sistemingo planavimo.

Rytų Europoje žaliųjų plotų trūkumas taip pat nulemtas planavimo. „Jis buvo mažiau kontroliuojamas, mažiau dėmesio buvo skiriama žalioms erdvėms“, – sako Konijnendijk.

„Miestų planuotojai yra įpratę planuoti miestus automobiliams, o ne žmones, o matydami, kaip pasaulis šiandien vystosi, tai tiesiog nepasitvirtins.

Parengta pagal:www.euronews.com